Pirmiausia gana prieštaringai vertintinas pirmadienį Prezidentūroje surengtas D.Grybauskaitės susitikimas su Vyriausybe.
Buvo akivaizdu, kad to labiausiai reikėjo prezidentei – kad dar kartą primintų, kas valstybėje yra svarbiausias, ir padalytų nurodymų.
Premjeras A.Butkevičius ir ministrai, aišku, visa tai puikiai suprato, tačiau sąžiningai atliko savo vaidmenį iki galo. Juk ne pirmas kartas.
Tad tų pirmadienio deklaracijų turinio detaliau analizuoti nė neverta.
Galbūt išskyrus tas vietas, kurios buvo susijusios su daugeliui rinkėjų rūpimais socialiniais sopuliais.
Juk būtent tai bus viena pagrindinių būsimos Seimo rinkimų kampanijos temų, kaip ir pabėgėlių krizė ar Rusijos grėsmė.
Taigi ką aiškesnio, pavyzdžiui, apie Seime tebesivartaliojantį socialinio modelio projektą ar pensijų pertvarkas tokia iškilminga proga galėjo pasakyti aukščiausi šalies pareigūnai? Ogi beveik nieko.
D.Grybauskaitė tik pareiškė, kad dabartinis socialinio modelio variantas, jei jam bus pritarta, leis indeksuoti pensijas.
Įdomu tai, kad dar visai neseniai ta pati prezidentė tokios galimybės nematė, o anksčiau tą modelį vadino valstybei ir jos kišenei pavojingu jovalu.
Netgi pirmadienį šalies vadovė Vyriausybei patarė „nenuslysti į populizmo liūną“, kitaip sakant, prieš rinkimus jokiu būdu nedidinti išlaidų savo potencialiems rinkėjams.
Bet pagaliau įžvelgusi, jog šiai valdžiai vis dėlto sekasi bent šiek tiek padidinti pensijas, D.Grybauskaitė sugalvojo visus galimus to veiksmo laurus nusiskinti pati.
Kodėl pigiai nepasireklamavus, jei tokie pareiškimai visuomet teigiamai veikia reitingus?
Visai šiai ekvilibristikai papildomo komizmo suteikia tai, kad karščiausi prezidentės sąjungininkai konservatoriai šiomis dienomis valdančiųjų planus taikant socialinį modelį indeksuoti pensijas tūžmingai vadino populistiniu triuku.
Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Juk patys dešinieji, karštligiškai bandydami susimedžioti daugiau naujų rinkėjų ir iš mirties taško pajudinti savo reitingus, turi tų pačių nuodėmių, dėl kurių teisia kitus.
Antai siekdami kuo labiau išnaudoti provinciją purtančių siaubingų nusikaltimų ir tragedijų rezonansą, konservatoriai prieš kelias dienas iškilmingai paskelbė dar vieną nuožmaus mūšio su alkoholizmu planą, kuris esą pagaliau turėtų būti veiksmingas.
Plano esmė – sovietinius vajus prieš girtavimą primenantys draudimai, kurie, jei ir būtų įgyvendinti, realaus poveikio neturėtų. Juk provincijoje klestinčio alkoholizmo pagrindinis šaltinis – nelegalūs, bet vietos teisėtvarkos neretai dengiami taškai, o pagrindinė priežastis – skurdas, prieš kurį buvo bejėgiai iki šiol šalį valdę visų spalvų politikai.
