Ligi šiol buvo žinoma, kad TS-LKD gerbėjų, kurių didelė dalis pastaraisiais metais tapo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės fanais tarpe yra kategorija individų, kurie niekad nepabunda iš nuolat kamuojančių košmarų.
Bet kokia kritika, ironija ar tiesiog abejonė jų lyderių ir numylėtinių atžvilgiu šitai padermei reiškia darbo Maskvai, nemeilės Tėvynei neginčijamą įrodymą ir priežastį bent virtualiais mėšlo gabalėliais, jei ne tikrais akmenimis užmėtyti nusidėjėlį eretiką.
Dabar panašu, kad tokią „argumentavimo“ taktiką perima nuosaikumu mėginęs pasižymėti kairiųjų lyderis. Tiesa, žinant A.Butkevičiaus gebėjimą keisti nuomones ir vakare ginčytis su savo paties rytiniais teiginiais – visko dar gali nutikti. Ir visgi, norisi šį bei tą išsiaiškinti. Ypač pastebint, kad socialdemokratų ir net Darbo partijos politikai nebe pirmą kartą ima bambėti svetimus poterius.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras, iš „darbiečių“ stovyklas nuėjęs pas socialdemokratus, apie mokytojų bruzdėjimus irgi buvo užsiminęs kažką panašaus. Tiesa, tada nelabai kas atkreipė dėmesį į ne pirmo ešelono politiko „įžvalgas“.
Kai prieš kelis mėnesius vos gyvo lietuviškos profsąjungos drįso pareikšti nepasitenkinimą svarstomu socialiniu modeliu ir suabejoti ar tikrai labiausiai remtina ir iš nelaimių vaduotina kategorija būtent verslininkai – jie gavo pylos nuo visų: valdantys kairieji, opoziciniai dešinieji, kolegos apžvalgininkai negailėjo piktų apibūdinimų, kaltinimų šalies destabilizavimu (protestuoja juk tik valstybės priešai) ir kartu darbu Kremliui, kurio šūkių esmė jau seniai nebe komunizmas, o aršus nacionalizmas.
Abiem atvejais juokinga tai, kad būtent socialdemokratų gretose yra daugiausia profsąjungų veikėjų. Daugelis jų, kaip koks nors Algirdas Sysas, vykdo šią veiklą metų metais. Ir dabar lieka dramatiškai neaišku – kaip šalies specialiosios tarnybos ir pats ministras pirmininkas A. Butkevičius įsigudrino nepastebėti pastarojo ir kitų socdemų-profąjungiečių ardomosios veiklos?
Žinoma, pavardės įvardintos nebuvo, tad už šmeižtą niekas į teismą nepaduos. Tiesiog dar vienas politikas perima iki gyvo kaulo įsiėdusias kitų taktikas. Nežinia ar A.Butkevičius turi kokią nors naują VSD „operatyvinę pažymą“ (kitaip sakant – sapalionių rinkinį, kokius paprastai naudoja Prezidentūra) dėl galimos Kremliaus įtakos mokytojų atlyginimų bylai. To niekas nesakys, nes tai – valstybės paslaptis.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Neabejotina tik tai, kad kaimyninės „draugiškos“ šalies žiniasklaida ir propaganda tikrai nepraras progos visiškai pelnytai išsityčioti iš panašių ministro pirmininko kalbų. Tą galima nujausti jau dabar net be VSD analitikų triūso. Lietuvos Respublika bus parodyta, kaip paranojos nukamuotų kretinų valdomas kraštas, kur rusai vaidenasi po lovomis, šaldytuvuose, dantų pastos tūtelėse ir tarp neskalbtų kojinių.
Ir atsakyti į tai nebus ką. Čia nepadės net trisdešimt naujų konferencijų ir seminarų apie propagandą, kontrpropagandą ir pan. Ir investicijos į šalies įvaizdžio gerinimą, kai šnekami tokie vėjai, yra tuščias laiko bei pinigų švaistymas.
Net Rusijos diplomatai galės mūsų sąjungininkams baksnoti pirštu į šiuos kliedesius ir sakyti: patys matote, jiems amžinai vaidenasi – nuo ko jūs norite tuos pamišėlius ginti? Stebintis į galvą ima brautis sąmokslo teorijos – gal Maskvos plaukuota letena slapta vožė per galvą pačiam premjerui, kad jis taip pašnekėtų?
Aišku, jei premjeras pats vėl savęs nenuginčys, galės perimti Prezidentūros taktiką ir išpūtęs akis sakyti, kad Rusijos patyčios yra tik dar vienas jo teisumo įrodymas. Bet nuo to viskas neatrodys mažiau apgailėtinai. Savo ruožtu, Lietuvos rinkėjams pasiųstas aiškus signalas – bet koks protestas, bet koks drįsimas reikšti nepasitenkinimą ir reikalavimus valdžiai dabar jau solidariai laikomas antivalstybine veikla, o tikra ar apsimestinė paranoja tolydžio stiprėja.
Tad dalyvaukite sau rinkimuose, o paskui sėdėkit namie ir nekelkit bangų, o ir savo vaikams paaiškinkite, kad jei bus negeri ir norės per daug – ateis Putinas ir juos suės. Atsiprašau, bet jau nebereikia būti ir rusu, kad prasimuštų sarkazmas.
Tik juokas čia ne linksmas. Mat greitai, dėka tokių tendencijų, apie visai realias Rusijos grėsmes bus nebepatogu net užsiminti bent kiek rimtesnėje kompanijoje.