Sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos patarėja Ligita Poškaitė-Balkauskė naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, jog ministras negali nei inicijuoti tarnybinio patikrinimo, nei nušalinti nuo pareigų įtariamąjį D.Gineikaitės byloje KKL direktorių Gediminą Abeciūną.
Kadangi G.Abeciūnas nėra valstybės tarnautojas, jį nušalinti galima tik Darbo kodekse numatytais atvejais.
„Deja, šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato galimybę nušalinti asmenį nuo pareigų tik jam esant neblaiviam, apsvaigus nuo narkotikų ar nusprendus teismui. STT į teismą dėl G.Abeciūno nušalinimo nesikreipė“, – naujienų portalui lrytas.lt pareiškė J.Požela.
Vadovų kasta – nepajudinama?
Problemos iškyla ne dėl vienos ministerijai ar kitai institucijai pavaldžios gydymo įstaigos. Esant tokiems įstatymams, visų „valdiškų“ įstaigų vadovai, neturintys valstybės tarnautojo statuso, gali nebijoti nušalinimo ar tarnybinių patikrinimų net ir tada, kai jie yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
J.Požela žadėjo artimiausiu metu užregistruoti Seime atitinkamą įstatymo pataisą, kad ministrai galėtų savarankiškai priimti sprendimus įstaigų vadovų atžvilgiu. Tiesa, dar nežinia, ar ši idėja sulauks pritarimo parlamente ir per kiek laiko ji įveiks biurokratines užkardas.
Tiesa, Generalinės prokuratūros atstovai šiek tiek skirtingai traktuoja įstatymus nei Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra Kauno klinikinės ligoninės steigėja.
Anot Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės, darbdavys turi teisę imtis iniciatyvos, spręsdamas pavaldinio (šiuo atveju – G.Abeciūno) nušalinimo ar tarnybinio patikrinimo jo atžvilgiu klausimus. Atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, priimamas sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo arba atsisakoma ją skirti.
Nuo pareigų nėra nušalintas ir D.Gineikaitės byloje įtariamuoju pripažintas Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis. Prokurorai nemato priežasčių kreiptis į teismą dėl jų nušalinimo, nes tolesnis pareigų ėjimas tyrimo sėkmei esą nepakenks.
Telefoninė teisė – dar labai gaji?
Šios savaitės pradžioje ir praėjusią savaitę STT pareiškė įtarimus byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi D.Gineikaitei, G.Abeciūnui ir K.Grigoniui.
2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune girta avariją sukėlusi ir karštligiškai pagalbos ieškojusi D.Gineikaitė ne tik pati įklimpo į korupcijos liūną, bet įklampino ir medikus. Bylos dalyviai savo kaltę neigia, tačiau juos prie sienos remia pokalbių telefonu įrašai ir kiti įkalčiai.
Aiškėja galimas nusikaltimo scenarijus. D.Gineikaitė, po eismo įvykio įpūtusi į policijos alkoholio matuoklį 1,66 promiles (vidutinis girtumo laipsnis), paskambino G.Abeciūnui. Avarijoje dalyvavęs vairuotojas Adomas Sabaliauskas ir patruliai girdėjo, kaip Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė šaukia: „Ištrauk mane!“ G.Abeciūnas, pažįstantis D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo sveikatos sritį, esą susisiekė su K.Grigoniu, o pastarasis paskambino KKL Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinajam vedėjui Artūrui Šulniui.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus A.Šulniaus, ar jam telefonu skambino KKL direktoriaus pavaduotojas K.Grigonis ir liepė sukeisti kraujo mėginius, gydytojas išliko paslaptingas: „Pareigūnams pažadėjau, kad nieko nepasakosiu.“
Byloje liudijęs A.Šulnius nepaneigė, kad teisėsaugai išklojo visą tiesą apie asmenį, mėginusį įtraukti jį į nusikaltimą.
Po avarijos – du kraujo mėginiai
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gydymo įstaigoje aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Manoma, kad kitą dieną ji vėl atvyko į KKL ir antrą kartą davė kraują. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti.
„Niekam spaudimo aš nedariau. Tikiuosi, tyrimas bus objektyvus“, – tvirtino K.Grigonis. Anot G.Abeciūno, įtarimai dar nereiškia kaltės įrodymo.
Gydytojai įtariami piktnaudžiavimu, o D.Gineikaitė – kurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti.
D.Gineikaitės apgadinto visureigio vairuotojas A.Sabaliauskas prisiminė, kad valdininkė primygtinai prašė nekviesti policijos, o kad prašymas skambėtų įtikimiau, išsitraukė pluoštą 50 eurų banknotų. Anot A.Sabaliausko, NŽT vadovė buvo susivėlusi, svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas.
Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemones pusketvirtų metų.
