Jį pristatydama, centro vadovė Jurgita Petrauskienė pabrėžė,
kad būtent aukštojo mokslo kokybę kvestionuoja daugelis ekspertų
ir verslo atstovų, o ją gerinant šaliai vietoj 14-kos šiuo metu
esančių valstybinių universitetų pakaktų palikti 4-5.
Universitetų – per daug, įstoja visi norintieji
„Suprantame, kad ne skaičius lemia, bet lemia pačių
aukštųjų mokyklų kokybė. Bet jei žiūrėtumėme patirtis kitose
šalyse, matuojant aukštųjų mokyklų skaičių, tenkantį vienam
gyventojui, Lietuva turi daugiau aukštųjų mokyklų, nei Šveicarija
ar Australija. Tad tikriausiai 4-5 universitetai, jei matuotumėme
pagal gyventojų skaičių, stiprūs, konkurencingi būtų tai, bet
mechaninių jungimų nereikėtų daryti“, – žurnalistams
antradienį sakė MOSTA vadovė.
Ketvirtą kartą atliktoje Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų
būklės apžvalgoje konstatuojama, kad nors Lietuva ir pirmauja
Europos Sąjungoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų
skaičių, tik nedidelė dalis studentų išties motyvuoti baigti
studijas. Teigiama, kad aukštosios mokyklos, siekdamos gauti
finansavimą, pernelyg žemai nuleidžia kartelę, o aukštojo mokslo
kokybė neatitinka verslo ir kai kurių studentų lūkesčių.
„Į aukštąsias mokyklas įstoja praktiškai visi norintieji –
beveik 84 proc. teikiančiųjų paraiškas studijuoti įstoja į
aukštąsias mokyklas. Jei kalbėtumėme apie jų pasirengimą,
išties auditorijose šiandien sėdi mažoji dalis tų, kurie
pasirengę stipriai pabaigę aukštąją mokyklą, ir labai didelė
dalis tų, kurie vos baigia aukštąją mokyklą“, – antradienį
teigė J.Petrauskienė.
Anot jos, siūlymai kelti kartelę stojantiesiems reikalauja ir
aukštųjų mokyklų finansavimo modelio peržiūros.
Mokslininkų išvyksta daugiau, nei atvyksta
MOSTA taip pat pabrėžia, kad Lietuva nesugeba pritraukti
talentų. Konkurencingumo indekse šalis užima 116-ąją vietą. Taip
pat kritikuojama, kad Lietuvoje 2010-2014 metais išlaidos aukštajam
mokslui sumažėjo trečdaliu, o, pavyzdžiui, 2014-aisiais
valstybinis sektorius aukštajam mokslui išleido 64 proc. mažiau,
nei vidutiniškai išleido ES šalys.
Pripažįstama, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai turi ypač
didelį dėstymo krūvį, o tai trukdo skirti daugiau laiko tobulėti,
tyrimams.
Pasak J.Petrauskienės, Lietuva gali didžiuotis turėdama vieną
didžiausių aukštąjį mokslą baigusiųjų rodiklį Europos
Sąjungoje, tačiau ji pabrėžia, kad tarptautinių ekspertų
vertinimai ir įvairūs rodikliai rodo, jog „Lietuvos mokslas ir
studijos yra smarkiai orientuotas į nacionalinę rinką“.
„Matome, kad tyrėjų, atvykstančių ilgesniam nei 15 dienų
laikotarpiui, yra gerokai mažiau, nei kad mūsų tyrėjų išvyksta
(...). Lygiai tas pats kalbant apie studentų ir dėstytojų mobilumą
– lietuvių išvyksta gerokai daugiau, mes lenkiame ES vidurkį, tuo
metu Lietuva dar nėra patraukli šalis studijoms, nors turime ir
puikių pavyzdžių (...), bet apimtys yra gerokai per menkos“, –
nurodė MOSTA direktorė.
A.Daniūnas: problema – prasta vidurinio mokslo kokybė
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento,
Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus Alfonso Daniūno
tvirtinimu, didžiausia problema – prastas būsimųjų studentų
parengimas dar mokykloje.
„Mes turėtume kalbėti apie bendrą vidurinio ir aukštojo
mokslo sistemą. Ir ne mažesnės, gal didesnės problemos šiuo metu
yra Lietuvoje dėl vidurinio mokslo kokybės, kalbant apie
baigusiųjų vidurinę mokyklą gebėjimus, žinias, ypač tai
turėčiau sakyti apie tiksliuosius mokslus. Ir ta problema, mano
supratimu, gilėja. Esmė, kad Lietuva nepriima koncepcijos, kaip
reikėtų rengti mokytojus“, – sakė A.Daniūnas.
Jis teigiamai vertina pačių universitetų pastangas, bet
sutinka, kad dalis studijų programų akredituotos trumpam laikui ir
tai rodo jų nepakankamą kokybę. Tačiau dar vienas reikšmingas
faktorius, anot rektoriaus, yra dėstytojų ir mokslininkų
atlyginimai.
„Tyrėjų atlyginimai Lietuvoje yra keturis kartus mažesni. Tai
prikviesti į Lietuvą tyrėjus, kurie prisidėtų prie Lietuvos
mokslo, nėra taip paprasta. Natūraliai, mūsų žmonių išvažiuoja
daugiau į tyrimų institutus, nei atvažiuoja. Panašiai yra ir su
dėstytojais: atlyginimų problema egzistuoja, o reikalavimai, reikia
pripažinti, yra europiniai“, – žurnalistams kalbėjo A.Daniūnas.
Anot rektoriaus, žmonės „nori stoti ir mokėti pinigus“ už
socialinių mokslų studijas, valstybė jų finansuoja nelabai daug,
todėl universitetai dar suinteresuoti priimti vadybininkus,
psichologus, nors rinkai šių profesijų atstovų nereikia.
A.Daniūnas pabrėžė, kad tokių studentų kasmet mažėja.
Viceministras tikisi pokyčių dar šiemet
Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza sutinka, kad
universitetų skaičius yra per didelis bei pabrėžia, jog pertvarkas
įgyvendinti turėtų pačios autonomiją turinčios aukštojo mokslo
įstaigos – dalis jų šiuo metu jungiasi.
Anot jo, dalį nurodytų problemų turėtų išspręsti
Vyriausybės pateiktas Mokslo ir studijų įstatymas, numatantis
aukštesnę priėmimo kartelę, smulkių studijų programų
atsisakymą.
„Iš tikrųjų universitetai gaus ir tikslinį finansavimą,
matysime, kiek susirinks krepšelių. Jei universitetai neišsilaikys,
jie arba jungsis, arba jie likviduosis. Tai pamatysime jau po šito
priėmimo, kokie bus rezultatai, jau artimiausiu metu“, – sakė
jis.