Tai po penktadienį vykusios politinės tarybos žurnalistams
pranešė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas
Mazuronis.
Anot jo, reikėtų sulaukti prezidentės nuomonės apie visą
įstatymų paketą, ir „kada visas kompleksas bus su prezidentės
nuomone, mes jį žinosime ir turėsime, išnagrinėsime (...) ir
apsispręstime dėl tolesnės eigos, ar reikia kviesti neeilinę
sesiją, ar tą dalyką svarstysime pasidėjus rudens sesijai“.
V.Mazuronis teigė, kad šiuo metu nematyti „pasiūlymų
visumos“.
„Juk tai yra blokas. Darbo kodeksas – iš tiesų bandymas
padaryti geresnes sąlygas, kurti darbo vietas ir panašiai, o
socialinis blokas yra kompensacija žmonėms kitoje vietoje už tuos
palengvinimus verslui, ekonomikai, ir tai turi būti kartu
sprendžiama.
Seimas irgi negalėjo priimti vieno be kito, todėl, kol
nėra kompleksinio įvertinimo, būtų nelogiška imti vieną ir
svarstyti. Palauksime, kada bus viskas. Visą sąrašą ant stalo, ir
tada priimsime sprendimus“, – kalbėjo politikas. Jis pabrėžė, kas valstybės vadovės dekretas su pataisomis
pasirodė gerokai platesnis negu iš pradžių manyta.
„Buvo kalbama apie 22 punktus, dabar sudėlioti, jeigu neklystu,
79 punktai“, – tvirtino „darbiečių“ lyderis.
Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas
Butkevičius savo ruožtu tvirtino, kad iš pradžių į kai kuriuos
prezidentės pasiūlymus ketinta atsižvelgti registruojant juos kaip
pataisas įstatymui, tačiau paaiškėjus, kad jų esama gerokai
daugiau nei iš pradžių teigta, Vyriausybės vadovas sakė, kad
dabar reikia spręsti iš naujo, ką daryti.
„Man buvo pristatyta, kad tai 22 pastabos, iš jų mes
pasitarimo metu nusprendėme, kad keturios yra reikšmingos, kitos
pastabos yra daugiau redakcinio pobūdžio ir tada galvojome, kaip
šituo atveju pasielgti. Buvo pasiūlymas, kad geriausia veto atmesti,
bet lygiagrečiai registruoti įstatymo pataisas kai kurias mažinant
socialinį jautrumą, nors, mano manymu, ten nieko daug
nepakeistų“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė
A.Butkevičius.
„Kada yra 79 pastabos ir, jeigu niekas nebūtų daroma ir būtų
pritariama veto, šitas Darbo kodeksas būtų blogesnis negu
dabartinis galiojantis“, – pabrėžė jis.
Anot jo, kai kurie D.Grybauskaitės pateikti pasiūlymai
„pablogintų priėmimą į darbą, neskatintų investicijų
pritraukimo tiek iš užsienio, taip pat neskatintų vidaus
investicijų plėtros, tai reiškia, kad mes paskelbtume pasauliui,
investuotojams, kad Lietuva nesirengia daryti jokių permainų darbo
rinkoje“.
Kaip vieną blogiausių pasiūlymų jis paminėjo pataisą
atsisakyti naujajame Darbo kodekse numatytų „nulinių“
sutarčių.
„Manau, kad „nulinės“ sutarties įsigaliojimas leidžia
mažinti šešėlinę ekonomiką, paslaugų sferoje įdarbinti žmones
dviem-trims dienoms. Tai yra nepaprastai lanksti sistema. (...) Tokių
durų atidarymas darbo rinkoje, manau, yra nepaprastai patrauklus“,
– sakė premjeras.
„Lietuva yra maža šalis, reikia įvertinti, kokia yra
geopolitinė situacija, Lietuva yra orientuota į eksportą ir be
lanksčios darbo rinkos turėjimo, be suvokimo, kaip tu gali
konkuruoti globaliame pasaulyje, kokių reikia žingsnių, to mes
neįgyvendinsime“, – pridūrė jis.
Valdančiųjų partijų lyderiai teigė, kad pirmadienį planuotos
neeilinės Seimo sesijos greičiausiai nebus.
„Žiūrint kada gausime prezidentės nuomonę apie likusį
bloką, kuris yra kompleksinis“, – sakė V.Mazuronis, paklaustas,
kada galėtų vykti neeilinė Seimo sesija.
„Įstatymus svarstėme praktiškai pusantrų metų, Trišalės
tarybos yra daug sprendimų priimta, visus reikia suderinti iš naujo,
nežinome, kas bus su tuo komplektu, kurio dar neperžiūrėjo
Prezidentūra“, – pritarė „tvarkiečių“ atstovas Kęstas
Komskis.
D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius
liberalizuojantį Darbo kodeksą.
Pasak valstybės vadovės, naujasis
Darbo kodeksas nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina
darbdavių dominavimą.