„Manome, kad įstatymas visiems biudžetininkams turi būti
bendras, tačiau atsižvelgiant į mokytojų darbo specifiką ir
mokyklų finansavimo sistemą. Siūlėme, kad įstatyme pedagogų
darbo apmokėjimo specifiškumas būtų užfiksuotas atskirame priede.
Įstatymo rengėjai su tuo nesutiko, todėl šis klausimas
neišvengiamai turės būti svarstomas Valdančiosios koalicijos
politinėje taryboje, Vyriausybėje „, – teigia švietimo ir
mokslo ministrė A.Pitrėnienė.
Tai ji pareiškė ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo
ministre Algimanta Pabedinskiene ir švietimo profesinių sąjungų
atstovais aptarusi Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų
darbo apmokėjimo įstatymo projektą.
Projektą Vyriausybės nurodymu rengia Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija. Pirminiam projektui, numatančiam visiems
biudžetininkams bendrą sistemą, priešinosi pedagogų
profsąjungos. Su jų atstovais prieš kelias savaites susitikusi
A.Pabedinskienė sutarė Vyriausybei siūlyti, kad Švietimo ir mokslo
ministerija dėl pedagogų algų sistemos parengtų atskirą laikiną
įstatymą.
„Iš tiesų švietimo ir mokslo profesinės sąjungos buvo
kreipęsi jau su tuo, kad jų darbo užmokesčio sistema būtų
atskirai reglamentuota, mes tam pritariame ir artimiausiame
Vyriausybės atstovų pasitarime, atsižvelgdami į kitų
suinteresuotų institucijų, socialinių partnerių pastabas, taip pat
pasiūlysime, kad pereinamuoju laikotarpiu švietimo ir mokslo
sistemos darbuotojų darbo užmokestis būtų reglamentuotas Švietimo
įstatyme“, – žurnalistams liepos pabaigoje sakė A.Pabedinskienė.
Ji sakė, kad perinamasis laikotarpis galėtų trukti iki 2020
metų – iki tol turėtų būti sukurta mokytojo darbo specifiką
atitinkanti etatinio darbo užmokesčio sistema.
Pedagogų profesinės sąjungos teigia, kad siūlymas suvienodinti
valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų atlyginimų sistemą
jų netenkina, nes nenumato algų kėlimo perspektyvos, neatitinka
mokytojų darbo specifikos ir mokyklų finansavimo sistemos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pataisas rengia po to,
kai Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas,
kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų
darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindinam
šalies įstatymui.
Anot KT, Vyriausybės nutarimu nustačius biudžetinių įstaigų
darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų
pedagogų, tarnybinių atlyginimų dydžius ir kitas jų darbo
apmokėjimo sąlygas, neatsižvelgta į tai, kad pagal Konstituciją
esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto
lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo
užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu.
Pasak KT, Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama darbo
apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme
įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo
tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.
Šis KT nutarimas įsigalios 2017 metų sausio 2 dieną – taip
siekiama išvengti darbo apmokėjimo trikdžių dėl teisinio
reguliavimo neapibrėžtumo.