Valstybės vadovė iš viso siūlys parlamentui 16 teisės aktų pakeitimų paketus kovos su korupcija, socialinio saugumo ir politinės korupcijos užkardymo srityse.
Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną. Tai bus paskutinė šios kadencijos parlamento sesija.
Siūlys teisti „už akių“
„Turime situaciją, kad pagal mūsų baudžiamojo proceso įstatymus ir baudžiamąjį kodeksą yra galimybė teisti „už akių“ tuos asmenis, kurių ikiteisminis tyrimas yra pasibaigęs. Tačiau įstatymuose yra palikta spraga, kuri neleidžia bylos perduoti į teismą tų asmenų, kurių atžvilgiu yra ikiteisminis tyrimas nebaigtas“, – sakė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
Pasak jos, išimtys yra daromos tik užsienio valstybių piliečiams, kurie yra padarę nusikalstamas veikas numatytuose mūsų tarptautiniuose įstatymuose. Kitaip tariant, kalbama apie genocidą, karo nusikaltimus ir labai ribotą tarptautinių sutarčių numatytų veikų sąrašą.
„Turime tokią situaciją, kad įvairūs stambūs sukčiai ir kitokio pobūdžio nusikaltimus padarę asmenys gali sėkmingai slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos ir jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas negali būti užbaigtas.
Pavyzdžiui, negali būti įvykdyta įtariamojo apklausa, nes iki teisminis tyrimas tokiu būdu ir nebūtų užbaigtas ir jis nebūtų teisiamas, negali vykdyti baudžiamojo persekiojimo ir teisti Lietuvoje. Šiuo atveju teikiamos pataisos, kur šią spragą siekiama panaikinti“, – sakė prezidentės patarėja.
Dėl LR baudžiamojo kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220 ir 256 straipsnių pakeitimo dar svarstoma. Juos ketina pateikti svarstyti Seimui rudens sesijoje.
Seimui taip pat bus siūloma nustatyti atskiras minimalias baudas už korupcinius nusikaltimus, priklausomai nuo jų sunkumo. Prezidentės patarėja R.Svetikaitė pažymėjo, kad šiuo metu minimali bauda už visas nusikalstamas veikas yra vieno minimalaus gyvenimo lygio.
„Pastaruoju metu Specialiųjų tyrimų tarnyba pastebėjo, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriamos baudos siekia vos 8 proc. galimos maksimalios baudos. Šiuo atveju teismų praktika orientuojama į tai, kad baudos už sunkias korupcines veikas skiriamos artimos minimumui. Tokia praktika nėra gera“, – kalbėjo patarėja.
Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, pernai teismų skiriamos baudos už sunkius korupcinius nusikaltimus vidurkis buvo 4559 eurai, nors maksimali bauda už tokius nusikaltimus yra 56,5 tūkst. eurų.
Nori supaprastinti įvaikinimo procedūras
Prezidentė Seimui teiks pataisas, kurios supaprastintų įvaikinimą. Siūloma trumpinti įvaikinimo terminus, išplėsti įvaikinti galinčių asmenų ratą ir mažinti jiems tenkančią biurokratinę naštą. Taip pat užtikrinti globojamų ir įvaikinamų vaikų saugumą.
„Šiandien globos institucijose auga tūkstančiai vaikų ir Seimo rudens sesijoje bus teikiamas paketas pakeitimų, kurių tikslas supaprastinti įvaikinimo procesus ir juos padaryti paprastesniais žmonėms“, – sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė.
Dabar įsivaikinti gali tik susituokusios šeimos. Pasiteiravus, ar numatoma keisti įstatymus, kad galėtų įsivaikinti nesusituokusios šeimos, partneriai, vieniši asmenys, Prezidenūros patarėjai pripažino, kad šiuo klausimu diskutuojama.
„Šiuo klausimu yra dirbama, tariamasi, diskutuojama. Paketas kol kas nėra pilnai išbaigtas, tačiau perspektyvoje žiūrėsime. Priklausys nuo to, kaip šeimų statuso apibrėžimo nustatymas toliau judės. Šiai dienai numatome išplėsti įsivaikinimo amžiaus cenzą, taip pat suteikti galimybę pirmenybę įvaikinti globojantiems vaiką tėvams. Taip pat bus apribojama galimybė, siekiant vaiko saugumo šeimoje, įsivaikinti asmenims, kurie buvo teisti už tyčinį nusikaltimą, nors jų teistumas baigtas“, – sakė L.Antanavičienė.
Vyriausybė prieš porą savaičių pritarė Teisingumo ministerijos patobulintoms Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisoms, kuriomis įteisinama vyro ir moters partnerystė. Įstatymo pateisos toliau bus svarstomos Seime.
Svarstoma ir apie laikinų globėjų įteisinimą. Tokia praktika egzistuoja daugelyje Europos šalių. Tokie globėjai ypač būtini, kai vaikas skubiai paimamas iš smurto krečiamos aplinkos ir nėra kur jo dėti. Kartais jie nugabenami į ligonines, kartais į vaikų namus. Pritarus laikinųjų globėjų įteisinimui, vaikai keliautų tiesiai pas juos.
Šiuo metu vaikų globos namuose yra apie 4 tūkst. vaikų. Iš viso per metus įvaikinama apie 200 vaikų. Apie pusę jų įvaikinama ir išvežama į užsienį, apie 100 įvaikinama Lietuvoje. Prezidentūros atstovai pastebi, kad kasmet mažėja į užsienį išvežamų įvaikinamų vaikų.
Turtą nuslėpusiems politikams – griežtesnė atsakomybė
Rudens sesijoje parlamentą turėtų pasiekti prezidentės teikiamas įstatymų projektų paketas, kuris nustatytų sankcijas, politikams, nuslėpusiems turtą. Prezidentė inicijuos ir pataisas, kurios įteisins atsakomybę labdaros ir paramos fondams, kad jie nebūtų priedanga politinei korupcijai ir paslėptai politinei veiklai.
„Už nuslėptą ir nedeklaruotą turtą grėstų tokios sankcijos, kaip kandidato statuso praradimas. Jeigu paaiškėtų, kad kandidatai į Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas, prezidentus nuslėpė reikšmingą turto dalį ir tai patvirtintų Valstybinė mokesčių inspekcija bei teismas, toks kandidatas netektų kandidato statuso, o išrinkus tokį asmenį į pareigas, prasidėtų tokios procedūros – vieniems tai būtų apkaltos galimybė, dėl kitų sprendimą priimtų Vyriausioji rinkimų komisija“, – kalbėjo prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
Pasak patarėjo, prezidentė siūlo įteisinti viešumo principą. „Politikų vardo fonde veikiantys asmenys turėtų pateikti viešai ataskaitų rinkinius. Jei matytų, kad politikų fondai naudoja paramą ne tiems tikslams, kam numatyta, o politinei reklamai ir kitai veiklai, kuri yra draudžiama, tada atsirastų galimybė, kada tokie fondai prarastų paramos gavėjo statusą“, – teigė M.Lingė.
Pasak prezidentės patarėjo, dabar yra apie 20 veikiančių politikų vardo fondų.
Prezidentė iš naujo Seimui teiks Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kad negalėtų būti likviduojami ar reorganizuojami juridiniai asmenys, taip pat ir partijos, jeigu jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anksčiau tokią pataisą Seimas atmetė.
Siūloma įteisinti Vyriausybės įstaigų vadovų nušalinimo mechanizmą, riboti ministerijoms pavaldžių institucijų vadovų kadencijų skaičių.
Taip pat priėmimo Seime laukia dar pavasario sesijoje Prezidentės pateiktos 11 įstatymų pataisų ir 3 vetuoti įstatymai – Darbo kodeksas ir jį lydintys įstatymai, Pagalbinio apvaisinimo bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymai.