Šis buvęs prokuroras bene labiausiai išgarsėjo garsiojoje slaptos informacijos nutekinimo iš Prezidentūros byloje sėkmingai gindamas kaltintą šalies vadovės atstovę spaudai D.Ulbinaitę.
Natūralu, kad advokato stūmimas aukštyn daugeliui neatrodė kitaip kaip padėka už padarytą didelę paslaugą prezidentei, kuri buvo patekusi į itin keblią situaciją.
Akį rėžė dar viena aplinkybė – G.Danėlius yra į galimo politikų papirkinėjimo skandalą įklimpusio koncerno „MG Baltic“ valdybos nario R.Raulynaičio advokatas.
Šią savaitę verslininkas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, o G.Danėlius prokuratūroje kuruotų būtent kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.
Nieko keista, kad dėl galimo paskyrimo kilo nemažas triukšmas, o E.Pašilį su D.Grybauskaite sukritikavo įvairaus rango ir spalvos politikai.
Nepraleido progos bent šie tiek atsikeršyti ir šalies vadovės ujamas socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius: „Visuomet apie etiką ir moralę kitų atžvilgiu pasisakanti Lietuvos Respublikos prezidentė turbūt galėtų geriau atsakyti į klausimą, ar šio asmens skyrimas generalinio prokuroro pavaduotoju nėra etikos ar moralės pažeidimas.“
Kiti socialdemokratų ir „darbiečių“ veikėjai atvirai dalijosi įtarimais, kad šis paskyrimas – prezidentės padėka jos patarėjos gynėjui, taip pat reiškė pagrįstas abejones, ar šis naujas prokuratūros vadovybės narys galės būti nepriklausomas.
Už prezidentę, kaip įprasta kitais atvejais, kryžiumi negulė netgi opozicijos lyderis konservatorius A.Kubilius, pavadinęs G.Danėliaus kandidatūrą savotiška ir paraginęs D.Grybauskaitę pateikti labai aiškius argumentus, kurie turėtų kažkaip atsverti faktą dėl D.Ulbinaitės gynimo.
Bet kol buvo svarstoma, kaip pasielgs prezidentė, vakar situaciją išsprendė pats G.Danėlius. Jis pareiškė, kad nekandidatuos į generalinio prokuroro pavaduotojus.
Tiesa, lieka neaišku, ar teisininkas tokį sprendimą priėmė visiškai savarankiškai, ar išgirdęs balsą iš labai aukštai.
Tuo metu kitas triukšmingas politinis kadrilis – dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo J.Miliaus kėdės – tęsėsi.
Dar neseniai prezidentė ragino Vyriausybę ryžtingai priimti reikiamus sprendimus, kitaip sakant, išmesti J.Milių iš posto.
Pasak D.Grybauskaitės, premjeras iš teisėsaugos žino, kaip rimtai VMVT direktorius yra įklimpęs, bet vis tiek neva jį dangsto.
Tai, kad, pagal galiojančius įstatymus, niekas iškart neturi teisės atleisti VMVT vadovo (juolab atostogaujančio ir kategoriškai neigiančio įtarimus), jei jis nesulaukė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl nusikaltimo, D.Grybauskaitei tuomet buvo nė motais.
Be to, netgi prokurorai neprašė J.Miliaus nušalinti, jau nekalbant apie pašalinimą.
Pažiūrėkime, kas buvo toliau. Savaitės pradžioje pranešta, kad paskutinei sesijai besirengiančiam Seimui šalies vadovė pateiks pluoštą įvairių įstatymų projektų.
Tarp šių projektų – ir vienas, verčiantis išsižioti: tokie vadovai kaip J.Milius gali būti nušalinami nuo pareigų neapibrėžtam laikui, jeigu jiems teisėsauga pareiškia įtarimus.
Prezidentūra aiškino, kad dabar to padaryti negalima, nes neleidžia teisinės spragos. Bet kodėl anksčiau kaltindama Vyriausybę neryžtingumu D.Grybauskaitė nematė tų vadinamųjų spragų ir garsiai virpino politinį orą?
Klausimas yra labiau retorinis, nes per šešerius metus tauta turėjo suprasti, kad prezidentė klaidų nedaro ir visada būna teisi.
Tiesa, visiškai nesinori ironizuoti, kai įsigilini į minėtos įstatymo pataisos esmę.
Įsivaizduokime galimą scenarijų. Jei šis projektas bus palaimintas, pakaks, kad, pavyzdžiui, Prezidentūrai nepatiks koks nors aukštas valdininkas, pas jį bus pasiųsti Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai, atliktos kratos ir, be abejo, pateikti įtarimai. Valdininkas bus nušalintas.
Žinant, kad tokios bylos narpliojamos ne vienus metus, o dažnai virsta muilo burbulu, galima teigti, jog toks valdininkas bus ne nušalintas, o tiesiog pašalintas. Kitaip sakant, su juo bus susidorota.
Tiesa, dar liks teismai, kuriuose jis galės ieškoti teisybės, bet ir ten procesai užsitęsia ilgai.
Sunku pasakyti, koks likimas tokio D.Grybauskaitės projekto laukia Seime. Mat pastarojo meto judesiai valdančiųjų gretose – nevienareikšmiai.
Antai užvakar valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdyje vienybė ėmė aižėti svarstant, kaip elgtis dėl D.Grybauskaitės veto naujajam Darbo kodeksui.
Prezidentė jau anksčiau siekė sustabdyti šio kertinio visam naujam socialiniam modeliui dokumento priėmimą, nors premjeras jį palaikė po to, kai kodeksas Seime vis dėlto buvo priimtas, D.Grybauskaitė vetavo dalį straipsnių tikėdamasi, kad valdantieji subyrės.
Šalies vadovės viltys, regis, išsipildė – po politinės tarybos posėdžio kone visi valdantieji prabilo, kad Darbo kodeksą reikėtų palikti naujos kadencijos Seimui.
O kad tokia perspektyva yra visai reali, pripažino net pats A.Butkevičius. Ar tai galima laikyti vienu didžiausių valdančiųjų pralaimėjimų ir viena didžiausių prezidentės pergalių?
Kita vertus, nėra jokio skirtumo, kaip pavadinsi.
Svarbiausia, kad nebus žengtas labai svarbus žingsnis modernesnės valstybės link.
