Vyriausybės nutarimo projekte taip pat numatoma, kad Lietuvai
nutarus dalyvauti byloje, Teisingumo ministerija turės organizuoti
atstovavimą arba pati atstovauti Lietuvai.
Anksčiau buvo svarstoma, kad gali būti sudaryta speciali
įvairių ministerijų ir institucijų atstovų darbo grupė, kuri
spręstų, ar Lietuvai turėtų būti atstovaujama šioje byloje ir
kaip. Tačiau, pasak Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento
direktoriaus Rimvydo Pilibaičio, formalus sprendimas dėl tokios
grupės sukūrimo nebuvo priimtas.
„Tokio oficialaus siūlymo (dėl darbo grupės – BNS) nebuvo
(...) Buvo manoma, kad galėtų būti tokia darbo grupė, kuri
padėtų tai (Lietuvai atstovaujančiai – BNS) institucijai
suformuoti poziciją ir prižiūrėti atstovavimo procesą. Tai
nereiškia, kad atsakinga institucija, kuri bus įgaliota, negali
sukviesti suinteresuotų institucijų arba pati suformuoti tokią
darbo grupę“, – BNS sakė R.Pilibaitis.
„Apie grupę niekur nėra kalbama, yra kol kas kalbama tik apie
instituciją, kurią matome projekte. Ta grupė, aš manau, kol kas
jokios vertės ir jokios reikšmės neturi, nes jos kaip tokios nėra
ir, nežinau, ar bus. Jei ji ir bus, galbūt bus neformalizuota“, –
pridūrė R.Pilibaitis.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 557 mln. eurų
vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs „Snoro“
akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1
mlrd. rublių (558 mln. eurų): 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų)
už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) –
už žalą verslo reputacijai.
Teisingumo ministro atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas BNS
anksčiau teigė, kad Maskvos arbitražo teismas nėra tarptautinėje
teisėje pripažintas kaip arbitražinis teismas. Tuo metu savęs
viešai nenorėjęs įvardinti teisininkas spėjo, kad tokiais
veiksmais V.Antonovas siekia sustiprinti savo pozicijas prieš
bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone
gyvenusį A.Antonovą ir buvusį „Snoro“ vadovą Raimundą
Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės
dingo ir, neoficialiomis žiniomis, slapstosi Rusijoje.
Lietuvos ir Rusijos dvišalėje sutartyje dėl investicijų
skatinimo ir abipusės apsaugos numatyta, kad investicijų ginčai
gali būti nagrinėjami kompetentingame šalies, kurios teritorijoje
atliktos investicijos, teisme arba arbitraže, Stokholmo Prekybos
rūmų arbitraže, Tarptautinių prekybos rūmų arbitraže Paryžiuje
(ICC) arba arbitraže, sudaromame pagal Jungtinių Tautų
tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo
taisykles.
V.Antonovo ieškinys teismui pateiktas rugpjūčio 5 dieną, o
pirmasis teismo posėdis numatytas rugsėjo 22-ąją.