Prezidentė, jau anksčiau ne kartą kalbėjusi apie asmeninę krašto apsaugos ministro socialdemokrato J.Oleko atsakomybę dėl neskaidriai vykdytų kariuomenės viešųjų pirkimų, antradienį kirto iš peties – apkaltino ministerijos vadovą melavus ir pareiškė, kad jis negali toliau dirbti.
Šitaip D.Grybauskaitė atvirai parėmė opozicijos reikalavimus, kad Juozas Olekas atsistatydintų dėl vadinamojo auksinių šaukštų kariuomenei skandalo, ir dar pavadino melu ministro teiginius, kad jo pastangomis buvo kreiptasi į teisėsaugą dėl įtartinų pirkimų.
Negana to, prezidentė paragino ne tik ministrą, bet ir socialdemokratų vadovybę prisiimti atsakomybę ir nustoti daryti gėdą valstybei bei krašto apsaugos sistemai.
Labiau užaštrinti konflikto turbūt neįmanoma.
Tačiau šįsyk socialdemokratai atkirčio aštrumu nė kiek nenusileido labai kietą retoriką mėgstančiai D.Grybauskaitei.
Pirmiausia pats J.Olekas tvirtino vis dar neišgirdęs prezidentės siūlymo trauktis iš pareigų.
Ministras sakė lauksiąs, kad šalies vadovė priekaištus jam išsakytų tiesiai į akis, bet ir tokiu atveju nežadėjo tikrai atsistatydinsiąs, nes prezidentė svaidosi niekuo nepagrįstais kaltinimais ir, negana to, dar meluoja.
Socialdemokratai tuoj pat išplatino pareiškimą, kuriuo iš esmės paskelbė prezidentei karą, keldami pačios D.Grybauskaitės atsakomybės klausimą, abejodami, ar ji geba vykdyti tiesiogines pareigas, kaltindami ją darant žalą valstybei ir visiems šalies žmonėms.
Tokių aštrių kaltinimų šalies vadovui, ko gero, nebuvo pažerta nuo R.Pakso apkaltos laikų. Net žinodami D.Grybauskaitės karingumą ir kerštingą būdą, socialdemokratai nusprendė nesileisti mindomi. Įdomu, koks būtų valdančiųjų žingsnis, jei prezidentė pareikštų nepasitikėjimą Vyriausybe?
Dabartinis apsižodžiavimas šiek tiek primena 1999 metais įsižiebusį prezidento V.Adamkaus konfliktą su tuomečiu premjeru G.Vagnoriumi ir tvirtą daugumą Seime turėjusiais konservatoriais.
Sunerimęs dėl galbūt neskaidrių plano sujungti Lietuvą elektros tiltu su Lenkija politinių užkulisių, V.Adamkus išsikvietė pasiaiškinti į Prezidentūrą tuometį ūkio ministrą V.Babilių, bet šis atsisakė atvykti pareiškęs, kad turi dalyvauti Vyriausybės posėdyje.
Neoficialiai buvo kalbama, kad ignoruoti šalies vadovo kvietimą V.Babiliui liepęs G.Vagnorius. V.Adamkus jo dekretu paskirto ministro atsisakymą atvykti palaikė konservatorių politiniu iššūkiu ir netrukus pareikalavo, kad atsistatydintų pats premjeras.
Situaciją, kai neseniai atsisakė atvykti į Seimą socialdemokratų frakcijos kviečiamas generalinis prokuroras E.Pašilis, kur jo laukė ir premjeras A.Butkevičius, galima vadinti atvirkščiu atveju.
Bet daug kas neabejoja, kad prokuroras tai padarė prezidentės nurodymu. Negana to, kiek anksčiau jis ignoravo ir Seimo komiteto kvietimą.
Žinoma, generalinis prokuroras nėra pavaldus Seimui, bet ši parlamentinę kontrolę vykdanti institucija turi teisę reikalauti jo paaiškinimų, nebūtinai atskleidžiant konkrečių bylų informaciją.
Nepanoręs kalbėtis su politikais E.Pašilis numojo ranka į jiems suteiktą teisę vykdyti prokuratūros parlamentinę kontrolę.
Bet su prezidente kariauti ėmę socialdemokratai, regis, taip lengvai neatsitrauks – prokuroras bus oficialiai iškviestas prasidėjus Seimo sesijai.
Aišku, kad valdančiųjų kritikos strėlės labiau lekia į pačią prezidentę, kurios valią klusniai vykdo generalinis prokuroras.
Kyla klausimas, ar valstybėje normali situacija, kai aukščiausi pareigūnai ne tik nesusitaria, bet netgi nesikalba, o bendrauja vien apsikeisdami viešais kritiniais pareiškimais?
Antai A.Butkevičius prisipažino, kad jau kelis mėnesius tiesiogiai nebendrauja su D.Grybauskaite, nors anksčiau susitikdavo su ja kone kiekvieną pirmadienį.
Premjero teigimu, šalies vadovė įšaldė jų santykius nutikus vadinamajam Vijūnėlės dvaro skandalui, bet tai galėjo būti tik dingstis.
Politologė J.Novagrockienė atkreipė dėmesį, kad prezidentė nuo pat šios Vyriausybės gyvavimo pradžios nuolat ją kritikuoja, nes šalies vadovei aiškiai nepatiko politinės jėgos, kurios laimėjo rinkimus. Dabartinėmis prieš Vyriausybę nukreiptomis atakomis D.Grybauskaitė net desperatiškai siekia per artėjančius Seimo rinkimus pakeisti politinių jėgų santykį šalyje.
Beje, tokia taktika jau buvo išbandyta ir per savivaldos rinkimus. Vilniuje pavyko paveikti rinkėjus sau norime linkme, bet Kaune jos raginimai liko neišgirsti.
Tad nėra ko stebėtis, kad iš šalies vadovės lūpų nuolat skamba reikalavimai atsistatydinti vienam ar kitam pareigūnui. Karo šūkiai skelbiami netgi neišsiaiškinus tiesos – siekiama kuo plačiau paskleisti kaltinimus valdančiajai daugumai.
Ko dabar šitaip bijo D.Grybauskaitė, sėdama nepasitikėjimą ne tiktai valdančiąja dauguma, bet ir pačia valstybe?
Matyt, ji suvokia, kad jei nepasikeis politinių jėgų santykis Seime, jos kuriamai vienvaldystei gali ateiti galas.
