„Smurtas prieš moteris yra nusikaltimas, paminantis orumą,
pažeidžiantis žmogaus teises ir skatinantis diskriminaciją. Jo
pasekmes jaučia ne tik moterys, šeimos, bet ir ištisos visuomenės.
Fizinė, psichologinė ir emocinė žala, atimanti galimybę
kokybiškai gyventi ir dirbti, medicininės, teisinės ir socialinių
paslaugų išlaidos – tai smurto kaina, kurią sumokame visi“, –
sakė prezidentė.
Prezidentė pabrėžė, jog ekonominių smurto prieš moteris
kaštų įvardijimas padeda geriau suprasti šios problemos mastą ir
skatina imtis efektyvesnių priemonių jam sustabdyti. Lietuvos ir
Čilės prezidenčių iniciatyva Jungtinių Tautų Generaliniam
sekretoriui buvo perduotas diskusijos dalyvių kreipimasis, kuriame
pabrėžiama smurto prieš moteris kaina ir raginama sutelkti
tarptautines pastangas užkertant jam kelią, rašoma Prezidentūros
pranešime.
Diskusijos dalyviai taip pat aptarė, kaip užtikrinti efektyvią
pagalbą smurtą patyrusioms moterims, pasidalijo gerąja patirtimi
apie įvairiose šalyse veikiančias smurto prieš moteris prevencijos
programas.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota beveik 40
tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Pasaulio
sveikatos organizacijos duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą
patiria 1 iš 3 moterų pasaulyje. Pasak Prezidentūros pranešimo,
tai – globali problema, kurios kaina gali siekti iki 2 procentų
viso pasaulio BVP. Vien Europos Sąjungoje smurto prieš moteris
kaštai vertinami 225 milijardais eurų. Ši suma daugiau nei
23 kartus viršija metinį Jungtinių Tautų biudžetą.