Bankininkas pabėgo, nes nenorėjo, kad jį teistų D.Grybauskaitė

„Dievo malūnas mala lėtai, bet užtikrintai“, – šyptelėjo Raimondas Baranauskas, kuriam yra išduotas Europos arešto orderis. Buvusį banko „Snoras“ prezidentą „Lietuvos rytui“ pavyko surasti ir pakalbinti jo naujame biure Maskvoje.

R.Baranauskas: „Aš nesu kerštingas, bet mano tiesa bis įrodyta Strasbūre“.<br>R.Karmazaitės nuotr.
R.Baranauskas: „Aš nesu kerštingas, bet mano tiesa bis įrodyta Strasbūre“.<br>R.Karmazaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasa Karmazaitė („Lietuvos rytas“)

Sep 25, 2016, 7:10 AM, atnaujinta May 12, 2017, 2:45 AM

„Siūlau paragauti karštų barščių su lašiniais“, – vėjuotą ir lietingą rudens dieną pasiūlė restorano padavėjas.

Prie tarptautinio Šeremetjevo oro uosto įsikūrusiame viešbutyje minutės slinko lėtai, o telefonas vis tylėjo.

Aš nekantriai laukiau žinutės, kuri mane turėjo nuvesti į klaidžias Maskvos džiungles.

Srėbdama rusiškus barščius vyliausi, kad daugiau kaip prieš metus staiga iš Londono dingęs lietuvis bankininkas nepabūgs duoti ilgai laukto interviu.

Tačiau kirbėjo klausimas: ar R.Baranauskas tikrai yra šiame didmiestyje, o gal dar reikės vykti į kokį nors Rusijos užkampį?

Vos padavėjas atnešė 450 rublių (6 eurų) sąskaitą už barščius, telefonas pyptelėjo. Atskriejo žinutė su automobilio numeriais. Išskubėjau į lauką, geltonas „Hyundai Solaris“ sumirksėjo šviesomis.

„Daugiau kaip po valandos būsime vietoje“, – mįslingai atsakė siauraakis taksi vairuotojas, kai paklausiau, kokiu adresu vyksime.

„Hyundai“ įsiliejo į skubančių automobilių srautą Chimkų rajono, po to – Maskvos centro link. Iš dešinės stiebėsi nauji daugiabučiai, iš kairės – rekonstruojamas „Dinamo“ stadionas ir milžiniški prekybos centrai.

Pakeliui vairuotojui buvo nurodytas kitas adresas. Automobilis prasuko pro Baltarusijos traukinių stotį – tolumoje sumirgėjo Kremliaus bokšto žvaigždė.

Pro šalį penkiomis juostomis į tą pačią pusę skriejo viena už kitą prabangesnės mašinos, kai kurias jų lydėjo apsaugininkų visureigiai. Net ir tie maskviečiai, kurie gyvena susispaudę ankštuose butuose, mėgsta pasipuikuoti gerais automobiliais.

Pagaliau taksi sustojo judrioje gatvėje. Mane pasitikęs rusas palydėjo į biurų pastatą. Prie durų budėjęs apsaugos darbuotojas įtariai nužvelgė kuprinę, bet po to linktelėjęs parodė, kad galiu eiti.

Gali keliauti po šalį

Erdviame, naujais baldais apstatytame biure šmirinėjo maskviečiai. O kurgi R.Baranauskas?

Už stiklinių sienų, palinkęs prie kompiuterio, bolavo petingo vyro siluetas. Biuro spintų lentynose suguldyti segtuvai su užrašais „Snoras“. Abejonių neliko – tai iš tiesų bėgliu vadinamas bankininkas.

„Rusijoje jaučiuosi normaliai, galiu keliauti po visą šalį“, – tiesdamas ranką ramiu balsu patikino R.Baranauskas.

Priverstinė tremtis jam, regis, išėjo net į naudą. 58 metų vyras atrodė lieknesnis ir nebe toks susirūpinęs kaip per pirmus metus po „Snoro“ žlugimo.

„Daug mankštinuosi, vykstu į sporto salę. Praeityje užsiimdavau atletine gimnastika, kultūrizmu. Sportas išugdė atkaklumą, užsispyrimą“, – kalbėjo lietuvis.

Nenorėjo užspringti lapu

Sporto užgrūdintas būdas padėjo R.Baranauskui ištverti beveik penkerius metus toli nuo gimtinės. Kai 2011 metų lapkričio 16-ąją iš lietuvio ir jo verslo partnerio ruso Vladimiro Antonovo buvo atimtas bankas, o jie buvo apšaukti vagimis ir sulaukė įtarimų, nutekėjo daug vandens.

Abu bankininkai bandė gintis teismuose Londone, bet pralaimėjo ekstradicijos bylą. 2015 metų vasarą R.Baranauską ir V.Antonovą buvo nutarta išduoti Lietuvos teisėsaugai. Tada jie dingo.

„Kodėl ryžausi bėgti iš Londono? O ką jūs pati darytumėte, jeigu atimtų jūsų asmeninį turtą, užgrobtų verslą ir dar sufabrikavę bylą grasintų, kad nuteis?

Aš nepabėgau – tik išvažiavau, nes paprasčiausiai nenorėjau, kad mane teistų Dalios Grybauskaitės teismas, nenorėjau būti areštuotas ir įmestas į kamerą. Nenorėjau užspringti nendrės lapu. Manau, kad pasirinkau geriausią kelią iš blogiausių. Kito varianto nebuvo“, – dėstė R.Baranauskas.

Pergabeno ir dokumentus

Pabėgimas iš Jungtinės Karalystės į Rusiją buvo kruopščiai suplanuotas, abu bankininkai neabejojo jo sėkme.

Vis dėlto R.Baranauskas prisipažino bijojęs: „O kas nebijotų?“

Pašnekovas pajuokavo, kad pabėgimo planą surezgė Londone prisižiūrėjęs filmų apie legendinį slaptąjį agentą Džeimsą Bondą. Po to surimtėjęs pridūrė, kad viskas buvo gerokai paprasčiau: „Mes su V.Antonovu skubiai išvykome. Sienos tarp valstybių nėra tinkamai kontroliuojamos.“

Gerokai sudėtingesnė ir daugiau nerimo pareikalavusi operacija vyko vėliau. Reikėjo iš Londono į Maskvą pergabenti krūvas „Snoro“ dokumentų originalų, kuriuos kruopščiai rinko R.Baranauskas ir kurių nepavyko sunaikinti laikiniesiems „Snoro“ bankroto administratoriams.

Dokumentus lėktuvais rizikuodami gabeno bankininkų bičiuliai, giminaičiai.

Tvarką mėgstantis lietuvis visus svarbius popierius susegė ir parengė būsimam teismui.

„Sunkiausia buvo išgyventi tuos penkerius metus, kai man ant galvos buvo nuolat pilamas purvas.

Tai darė ir kai kurie politikai, ir už „Snoro“ klientų bei akcininkų pinigus pasamdytos viešųjų ryšių bendrovės. Kai sužinojau, kokios sumos joms buvo mokamos, man plaukai šiaušėsi“, – išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Baranauskas.

Bus išskirtinio interviu tęsinys 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.