Ne, ne – balsavo todėl, kad jos pasakyti žodžiai turėtų kuo didesnį poveikį. Juk viena, kai kažką ištari pagrindinę rinkimų dieną, ir visai kas kita, kai tie žodžiai pasakomi iš anksto, – kad daugelis piliečių turėtų laiko juos pavirškinti.
Todėl D.Grybauskaitė nesismulkino ir vakar rėžė iš peties. Pareiškė, kad balsavo „už permainas“, suprask, už tai, kad būtų kita valdžia nei dabar. O kad būtų dar aiškiau, pasakė, jog balsą atidavė už valdžią, kuri „vogtų mažiau“. Suprask – „mažiau“ už dabartinę.
Signalai – aiškūs: balsuok, rinkėjau, už dabartinę opoziciją arba bent jau už tuos, kas ne dabartinėje valdžioje.
Tai visiškai atitinka prezidentės svajonių koalicijos dėliones po rinkimų.
Kad ir kaip būtų, šalies vadovę galima pagirti. Pirmiausia už tai, kad ji dar kartą prikišamai parodė esanti arti žmonių – tokių, kurie apie politiką ir rinkimus diskutuoja gatvėje ar turguje. Visa valdžia – vagys!
Juk būtent taip tinka kalbėti prezidentei apie savo vadovaujamos valstybės politinį elitą.
D.Grybauskaitę galima pagirti ir už santūrumą, korektiškumą, nes anksčiau ji skeryčiojosi plačiau. Štai prieš pat 2012 metų Seimo rinkimus ji primygtinai siūlė nebalsuoti už buvusio sostinės mero A.Zuoko vadovaujamą sąjungą, „darbiečius“ ir socialdemokratus, kurie užrūstino ją savo energetikos politika.
Nestovėjo po medžiu prezidentė ir per 2015-ųjų savivaldos rinkimus, vilniečius tiesiai raginusi neremti to paties A.Zuoko.
Ar išgirs rinkėjai balsą iš aukštybių ir šiemet?
Ir kas bus, jei prieš antrąjį rinkimų turą politinės svarstyklės svirs ne į tą pusę, kaip nurodyta? Ne bėda – vėl bus galima paagituoti. Negi kokie rinkimų prievaizdai drįs uždrausti?
