Fondo „Laisva Rusija“ ir instituto „Legatum“ atstovas Ilja
Zaslavskis neabejoja, kad lojaliausio Kremliaus režimui verslininkų
rato dabartinės Vakarų sankcijos iš esmės neveikia, nes jos
skausmingos tik keletui asmenų.
Jis teigė, kad su fondu „Laisva
Rusija“ parengė publikaciją, kaip verslas, ypač oligarchai,
išgyvena ir visiškai normaliai jaučiasi dėl įvestų sankcijų –
tyrimą galima perskaityti „Martens“ centro tinklalapyje, nuoroda
skelbiama ir I.Zaslavskio „Twitter“ paskyroje.
Siūlo ne sankcijas, o paramą žurnalistiniams tyrimams
„Yra populiarus mitas Vakaruose, kad štai apribosime
bendradarbiavimą su Rusija ir pakeisime Putiną, pakeisime režimą.
Ne, viskas vyksta atvirkščiai – konferencijoje penktadienį teigė
I.Zaslavskis.
Jis pažymėjo, kad nėra nepriklausomo stambaus verslo Rusijoje
ir jį vienija vienas bendras bruožas – lojalumas Kremliui.
„Visi jie yra kontroliuojami per mokesčius, per atostogas, per
tam tikras valstybines sutartis, per bendras valstybines
operacijas. Tiesiog yra faktas, kad bet kurią minutę gali kas nors
ateiti ir atimti pusę ar trečdalį.
Būtent dėl to visi oligarchai
ir lieka lojalūs Putinui, jie pasakoja, kad jis – genijus, kad
sankcijos – neefektyvios. Ir jie teisūs: Vakarų sankcijos yra
neefektyvios.
Europos ir Vakarų sankcijos šiuo metu gali veikti 6–8
žmonėms, kalbu apie tikrus, turtingus oligarchus. Kiti asmenys
– valdininkai, teisėjai, žurnalistai, rašę apie Krymą. Tuo metu
300–500 asmenų, kurie iš tiesų valdo visą Rusijos ekonomiką,
toliau vykdo pervedimus šalies viduje, išveda kapitalą – tai yra
labai patogus instrumentas“, – pasakojo I.Zaslavskis.
Ekspertai sutinka, jog didžiausia problema yra būtent tai, kad
Kremliaus režimui lojalių oligarchų pinigai keliauja į Vakarus ir
ekonominės sankcijos nėra efektyvios tol, kol Vakarai nesiima
aiškintis pinigų srautų.
Tiek I.Zaslavskis, tiek kiti Laisvos
Rusijos forume dalyvavę ekspertai sutinka, kad turi būti taikomi
kiti, efektyvesni instrumentai. I.Zaslavskis siūlo ES ir atskiroms
valstybėms skirti lėšų tiriamajai žurnalistikai, kad būtų
rašoma ne tik apie Rusijos oligarchų „namus ir jachtas“, bet ir
apie finansines operacijas ir veikiančius finansinius mechanizmus.
Jis taip pat siūlo Vakarams sudaryti ne tik sąrašus Rusijos
režimui lojalių oligarchų, bet ir Kremliaus politikai
atstovaujančių viešųjų ryšių agentūrų, tinklaraštininkų,
žurnalistų.
Oligarchų pėdsakai visada veda į Vakarus
Rusijoje ketverius metus praleidęs bei Kremliaus politikų
sąsajas su nusikalstamu pasauliu tyręs britų dienraščio „The
Guardian“ žurnalistas Luke'as Hardingas
2011-aisiais buvo nebeįleistas į šalį. Tuo metu žurnalistas tyrė
ir prezidento Vladimiro Putino kritiko, buvusio Rusijos federalinės
saugumo tarnybos (FST) agento Aleksandro Litvinenkos nužudymą
apnuodijant poloniu.
Jis pasakojo, kad jo atliktas tyrimas po „Panamos popierių“
paviešinimo atvedė prie keliolikos V.Putino artimiausių draugų
sąskaitų ofšorinėse priedangos bendrovėse.
Anot jo, 40-ies
žurnalistų komanda Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Jungtinėje
Karalystėje per beveik aštuonis mėnesius tyrimo užčiuopė
piniginius srautus, kurie keliavo iš banko „Rossija“, taip pat
iš Sankt Peterburgo į neapmokestinamąsias kompanijas, taip pat atgal iš jų,
įskaitant ir V.Putinui artimą slidinėjimo kurortą Igorką – šiame
miestelyje 2013-aisiais susituokė V.Putino dukra. Ši istorija
plačiai aprašyta žiniasklaidoje šį pavasarį.
„Tai sukėlė gana juokingą Rusijos reakciją, ypač kalbant
apie Dmitrijų Peskovą (V.Putino atstovą žiniasklaidai. – BNS), kurio
neapmokestinamąsias įmones esame aptikę prieš kelerius metus, – teigė
L.Hardingas. – Ši kleptokratija, ši „Mafijos valstybė“, kurią
mes bandome suprasti, nėra tik Rusijos problema, tai yra taip pat
Vakarų problema.
„Panamos popieriuose“ aptikome šveicarų
advokatą, tvarkantį V.Putino neapmokestinamųjų kompanijų tinklą. Radome
sąskaitų, advokatų Londone, pusė šių sąskaitų buvo Britų
Mergelių salose“, – pasakojo L.Hardingas.
Vakarams – kaltinimai nenoru kištis
Anot jo, labiausiai nuviliantis dalykas buvo tai, kad Vakarai iš
esmės leido tam vykti. Žurnalistas laikosi pozicijos, kad Vakarų
taikomų sankcijų ratas turėtų būti gerokai platesnis nei šiuo
metu.
„Kodėl Vakarai dėl to nedaro nieko daugiau? Manau,
pavyzdžiui, Britanijoje yra tam tikri „pliki“ skaičiavimai, kad
Rusijos, Kremliaus pinigai yra gerai Rusijos ekonomikai“, – aiškino
žurnalistas.
Jis priminė anksčiau ne kartą žiniasklaidoje
minėtus faktus, kad Rusijos administracijos atstovai, kiti su režimu
susiję asmenys perka namus prabangiausiuose Londono rajonuose, jų
atžalos renkasi Didžiosios Britanijos mokyklas ir universitetus.
L.Hardingas teigė neabejojantis, kad Vakarų
vyriausybės, įskaitant Didžiąją Britaniją, „neabejotinai žino
Rusijos režimo prigimtį ir apie korupcijos lygį“.
„Viena yra tai, ką jie žino, bet politinis klausimas – ką jie
dėl to darys. Tai kur kas sudėtingiau. Nes, kaip ir sakiau, britų
Vyriausybė neabejoja, kad rusų pinigai yra gerai, – aiškino jis. –
Manau, kad jie taip pat truputėlį bijo – ką daryti su šiuo
išprotėjusiu žmogumi, turinčiu branduolinį ginklą, kuris tęsia
invaziją į vis kitas valstybes. Niekas kol kas neturi atsakymo.“
Sankcijas siūlo plėsti
Jis sako, kad šiai problemai „vaistų nėra“, tačiau,
nepaisant to, pritaria tolesniam sankcijų taikymui.
„Vis dėlto manau, kad sankcijos yra efektyvios. Man teko
susipažinti su oligarchais – jie labai skundžiasi, kad nebegali
pasiekti savo vyno kolekcijos Šveicarijoje. Tai galbūt ir neatrodo
daug, bet tai priverčia juos nuolat mąstyti: jie turi pinigų, bet
nebegali buriuoti aplink Sardiniją, nebegali slidinėti, nebegali
apsipirkinėti Niujorke.
Visi žino, kad Britanijoje galima įgyti
geriausią išsilavinimą. Bet ar jie gali ten siųsti savo
vaikus? Ne, nebegali. Todėl tai lyg ir nieko, bet tai yra kažkas,
kas paveikia žmones“, – svarstė jis ir sakė, kad asmenų,
kuriems taikomos sankcijos, ratas privalo būti didesnis.
L.Hardingas palaiko ir Vokietijos užuominas apie galimas naujas
sankcijas Rusijai dėl karinių veiksmų Sirijoje.
„Girdėjau kalbų apie 10 tūkst. žmonių. Bet neabejotinai
reikėtų daugiau, kad jie išgirstų žinutę: vogti gali, bet negali
atvykti į vakarėlį, – sako jis. – Niekas nenori karinio konflikto
Sirijoje tarp Rusijos ir JAV, niekas nenori numuštų Rusijos ar JAV
lėktuvų.
Manau, kad tai turi būti ekonominiai ir politiniai
veiksmai. Tai nėra bloga idėja taikyti sankcijas dėl Sirijos. Ir ne
dėl to, kad mes būtume rusofobai ar nekęstume Putino, bet
dėl to, jog kasdien nužudoma 15 tūkst. civilių.“
A.Litvinenkos teismas – be pasekmių Kremliui
Diskusijoje L.Hardingas taip pat kalbėjo, kad teisiniai procesai,
susiję su Rusijos vadovybe, Vakaruose vyksta vangiai. Jis priminė
ir Britanijoje vykusį teismą dėl A.Litvinenkos nužudymo – britų
teisėjas Robertas Owenas Londono aukštajame
teisme šių metų pradžioje pareiškė, kad A.Litvinenkos nužudymui
„tikriausiai pritarė ponas Patruševas (buvęs FSB direktorius
Nikolajus Patruševas. – BNS) ir prezidentas Putinas“. Tačiau tai ir
baigėsi pareiškimu.
„Tai ne bjaurūs žmonės, kaip jūs, ar bjaurūs žurnalistai
kaip aš, kurie daro prielaidas apie Rusijos prezidentą Vladimirą
Putiną, tai yra teisėjas, sėdintis anglų teisme, turėdamas
šešerius mėnesius rinktų įrodymų, tūkstančius dokumentų daro
išvadą, kad Putinas yra lyg koks mafijos gangsteris, kuris
asmeniškai žudo žmones, kurie jam nepatinka. Aišku, mes tai
žinome, bet negalime įrodyti, ir tai yra svarbu“, – kalbėjo jis.
Žurnalistas priminė surinkęs daugybę įrodymų, kad prie
to turėjo prisidėti Rusijos vadovai. Jis sako keliskart kalbėjęs
ir su Andrejumi Lugovojumi, kuris, anot britų išvadų, nunuodijo
A.Litvinenką su kitais galimais įvykio dalyviais.
„Kalbėjau su Britų ambasadoriumi, kuris patvirtino, kad tai
buvo valstybės užsakymas. Paklausiau, kodėl? Jis teigė, kad tik
valstybinė institucija ar agentūra gali gauti polonio. Tu juk
nenusipirksi vaistinėje. Kai aš surinkau daugiau medžiagos, buvau
išspirtas iš šalies“, – tvirtino L.Hardingas.
----
ES rugsėjo viduryje pusmečiu pratęsė sankcijas 146 fiziniams
ir 37 juridiniams Rusijos ir Ukrainos asmenims, kuriuos blokas laiko
atsakingais už krizę Rytų Ukrainoje. Sankcijos numato turto
įšaldymą ir kelionių po ES suvaržymus.
Pastaruoju metu Rusijai vykdant aktyvius karinius veiksmus
Sirijoje ypač bombarduojant Alepo miestą, Vokietijos vyriausybė
kalba apie galimą naujų sankcijų Rusijai įvedimą.