Fondo „Laisva Rusija“ ir instituto „Legatum“ atstovas Ilja Zaslavskis neabejoja, kad lojaliausio Kremliaus režimui verslininkų rato dabartinės Vakarų sankcijos iš esmės neveikia, nes jos skausmingos tik keletui asmenų.
Jis teigė, kad su fondu „Laisva Rusija“ parengė publikaciją, kaip verslas, ypač oligarchai, išgyvena ir visiškai normaliai jaučiasi dėl įvestų sankcijų – tyrimą galima perskaityti „Martens“ centro tinklalapyje, nuoroda skelbiama ir I.Zaslavskio „Twitter“ paskyroje.
Siūlo ne sankcijas, o paramą žurnalistiniams tyrimams
„Yra populiarus mitas Vakaruose, kad štai apribosime bendradarbiavimą su Rusija ir pakeisime Putiną, pakeisime režimą. Ne, viskas vyksta atvirkščiai – konferencijoje penktadienį teigė I.Zaslavskis.
Jis pažymėjo, kad nėra nepriklausomo stambaus verslo Rusijoje ir jį vienija vienas bendras bruožas – lojalumas Kremliui.
„Visi jie yra kontroliuojami per mokesčius, per atostogas, per tam tikras valstybines sutartis, per bendras valstybines operacijas. Tiesiog yra faktas, kad bet kurią minutę gali kas nors ateiti ir atimti pusę ar trečdalį.
Būtent dėl to visi oligarchai ir lieka lojalūs Putinui, jie pasakoja, kad jis – genijus, kad sankcijos – neefektyvios. Ir jie teisūs: Vakarų sankcijos yra neefektyvios.
Europos ir Vakarų sankcijos šiuo metu gali veikti 6–8 žmonėms, kalbu apie tikrus, turtingus oligarchus. Kiti asmenys – valdininkai, teisėjai, žurnalistai, rašę apie Krymą. Tuo metu 300–500 asmenų, kurie iš tiesų valdo visą Rusijos ekonomiką, toliau vykdo pervedimus šalies viduje, išveda kapitalą – tai yra labai patogus instrumentas“, – pasakojo I.Zaslavskis.
Ekspertai sutinka, jog didžiausia problema yra būtent tai, kad Kremliaus režimui lojalių oligarchų pinigai keliauja į Vakarus ir ekonominės sankcijos nėra efektyvios tol, kol Vakarai nesiima aiškintis pinigų srautų.
Tiek I.Zaslavskis, tiek kiti Laisvos Rusijos forume dalyvavę ekspertai sutinka, kad turi būti taikomi kiti, efektyvesni instrumentai. I.Zaslavskis siūlo ES ir atskiroms valstybėms skirti lėšų tiriamajai žurnalistikai, kad būtų rašoma ne tik apie Rusijos oligarchų „namus ir jachtas“, bet ir apie finansines operacijas ir veikiančius finansinius mechanizmus.
Jis taip pat siūlo Vakarams sudaryti ne tik sąrašus Rusijos režimui lojalių oligarchų, bet ir Kremliaus politikai atstovaujančių viešųjų ryšių agentūrų, tinklaraštininkų, žurnalistų.
Oligarchų pėdsakai visada veda į Vakarus
Rusijoje ketverius metus praleidęs bei Kremliaus politikų sąsajas su nusikalstamu pasauliu tyręs britų dienraščio „The Guardian“ žurnalistas Luke'as Hardingas 2011-aisiais buvo nebeįleistas į šalį. Tuo metu žurnalistas tyrė ir prezidento Vladimiro Putino kritiko, buvusio Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) agento Aleksandro Litvinenkos nužudymą apnuodijant poloniu.
Jis pasakojo, kad jo atliktas tyrimas po „Panamos popierių“ paviešinimo atvedė prie keliolikos V.Putino artimiausių draugų sąskaitų ofšorinėse priedangos bendrovėse.
Anot jo, 40-ies žurnalistų komanda Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje per beveik aštuonis mėnesius tyrimo užčiuopė piniginius srautus, kurie keliavo iš banko „Rossija“, taip pat iš Sankt Peterburgo į neapmokestinamąsias kompanijas, taip pat atgal iš jų, įskaitant ir V.Putinui artimą slidinėjimo kurortą Igorką – šiame miestelyje 2013-aisiais susituokė V.Putino dukra. Ši istorija plačiai aprašyta žiniasklaidoje šį pavasarį.
„Tai sukėlė gana juokingą Rusijos reakciją, ypač kalbant apie Dmitrijų Peskovą (V.Putino atstovą žiniasklaidai. – BNS), kurio neapmokestinamąsias įmones esame aptikę prieš kelerius metus, – teigė L.Hardingas. – Ši kleptokratija, ši „Mafijos valstybė“, kurią mes bandome suprasti, nėra tik Rusijos problema, tai yra taip pat Vakarų problema.
„Panamos popieriuose“ aptikome šveicarų advokatą, tvarkantį V.Putino neapmokestinamųjų kompanijų tinklą. Radome sąskaitų, advokatų Londone, pusė šių sąskaitų buvo Britų Mergelių salose“, – pasakojo L.Hardingas.
Vakarams – kaltinimai nenoru kištis
Anot jo, labiausiai nuviliantis dalykas buvo tai, kad Vakarai iš esmės leido tam vykti. Žurnalistas laikosi pozicijos, kad Vakarų taikomų sankcijų ratas turėtų būti gerokai platesnis nei šiuo metu.
„Kodėl Vakarai dėl to nedaro nieko daugiau? Manau, pavyzdžiui, Britanijoje yra tam tikri „pliki“ skaičiavimai, kad Rusijos, Kremliaus pinigai yra gerai Rusijos ekonomikai“, – aiškino žurnalistas.
Jis priminė anksčiau ne kartą žiniasklaidoje minėtus faktus, kad Rusijos administracijos atstovai, kiti su režimu susiję asmenys perka namus prabangiausiuose Londono rajonuose, jų atžalos renkasi Didžiosios Britanijos mokyklas ir universitetus.
L.Hardingas teigė neabejojantis, kad Vakarų vyriausybės, įskaitant Didžiąją Britaniją, „neabejotinai žino Rusijos režimo prigimtį ir apie korupcijos lygį“.
„Viena yra tai, ką jie žino, bet politinis klausimas – ką jie dėl to darys. Tai kur kas sudėtingiau. Nes, kaip ir sakiau, britų Vyriausybė neabejoja, kad rusų pinigai yra gerai, – aiškino jis. – Manau, kad jie taip pat truputėlį bijo – ką daryti su šiuo išprotėjusiu žmogumi, turinčiu branduolinį ginklą, kuris tęsia invaziją į vis kitas valstybes. Niekas kol kas neturi atsakymo.“
Sankcijas siūlo plėsti
Jis sako, kad šiai problemai „vaistų nėra“, tačiau, nepaisant to, pritaria tolesniam sankcijų taikymui.
„Vis dėlto manau, kad sankcijos yra efektyvios. Man teko susipažinti su oligarchais – jie labai skundžiasi, kad nebegali pasiekti savo vyno kolekcijos Šveicarijoje. Tai galbūt ir neatrodo daug, bet tai priverčia juos nuolat mąstyti: jie turi pinigų, bet nebegali buriuoti aplink Sardiniją, nebegali slidinėti, nebegali apsipirkinėti Niujorke.
Visi žino, kad Britanijoje galima įgyti geriausią išsilavinimą. Bet ar jie gali ten siųsti savo vaikus? Ne, nebegali. Todėl tai lyg ir nieko, bet tai yra kažkas, kas paveikia žmones“, – svarstė jis ir sakė, kad asmenų, kuriems taikomos sankcijos, ratas privalo būti didesnis.
L.Hardingas palaiko ir Vokietijos užuominas apie galimas naujas sankcijas Rusijai dėl karinių veiksmų Sirijoje.
„Girdėjau kalbų apie 10 tūkst. žmonių. Bet neabejotinai reikėtų daugiau, kad jie išgirstų žinutę: vogti gali, bet negali atvykti į vakarėlį, – sako jis. – Niekas nenori karinio konflikto Sirijoje tarp Rusijos ir JAV, niekas nenori numuštų Rusijos ar JAV lėktuvų.
Manau, kad tai turi būti ekonominiai ir politiniai veiksmai. Tai nėra bloga idėja taikyti sankcijas dėl Sirijos. Ir ne dėl to, kad mes būtume rusofobai ar nekęstume Putino, bet dėl to, jog kasdien nužudoma 15 tūkst. civilių.“
A.Litvinenkos teismas – be pasekmių Kremliui
Diskusijoje L.Hardingas taip pat kalbėjo, kad teisiniai procesai, susiję su Rusijos vadovybe, Vakaruose vyksta vangiai. Jis priminė ir Britanijoje vykusį teismą dėl A.Litvinenkos nužudymo – britų teisėjas Robertas Owenas Londono aukštajame teisme šių metų pradžioje pareiškė, kad A.Litvinenkos nužudymui „tikriausiai pritarė ponas Patruševas (buvęs FSB direktorius Nikolajus Patruševas. – BNS) ir prezidentas Putinas“. Tačiau tai ir baigėsi pareiškimu.
„Tai ne bjaurūs žmonės, kaip jūs, ar bjaurūs žurnalistai kaip aš, kurie daro prielaidas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tai yra teisėjas, sėdintis anglų teisme, turėdamas šešerius mėnesius rinktų įrodymų, tūkstančius dokumentų daro išvadą, kad Putinas yra lyg koks mafijos gangsteris, kuris asmeniškai žudo žmones, kurie jam nepatinka. Aišku, mes tai žinome, bet negalime įrodyti, ir tai yra svarbu“, – kalbėjo jis.
Žurnalistas priminė surinkęs daugybę įrodymų, kad prie to turėjo prisidėti Rusijos vadovai. Jis sako keliskart kalbėjęs ir su Andrejumi Lugovojumi, kuris, anot britų išvadų, nunuodijo A.Litvinenką su kitais galimais įvykio dalyviais.
„Kalbėjau su Britų ambasadoriumi, kuris patvirtino, kad tai buvo valstybės užsakymas. Paklausiau, kodėl? Jis teigė, kad tik valstybinė institucija ar agentūra gali gauti polonio. Tu juk nenusipirksi vaistinėje. Kai aš surinkau daugiau medžiagos, buvau išspirtas iš šalies“, – tvirtino L.Hardingas.
----
ES rugsėjo viduryje pusmečiu pratęsė sankcijas 146 fiziniams ir 37 juridiniams Rusijos ir Ukrainos asmenims, kuriuos blokas laiko atsakingais už krizę Rytų Ukrainoje. Sankcijos numato turto įšaldymą ir kelionių po ES suvaržymus.
Pastaruoju metu Rusijai vykdant aktyvius karinius veiksmus Sirijoje ypač bombarduojant Alepo miestą, Vokietijos vyriausybė kalba apie galimą naujų sankcijų Rusijai įvedimą.
