„Aš manau, kad Maskvos arbitražas kaip teisinė institucija
priėmė teisingą sprendimą, nes realiai nusprendė, kad teismai
neturi jurisdikcijos spręsti klausimą prieš valstybę. To buvo
galima tikėtis“, – BNS sakė advokatų profesinės bendrijos
„Fort“ advokatas Andrius Bambalas.
Anot jo, V.Antonovas tikriausiai toliau norės bylinėtis su
Lietuva ir labiausiai tikėtina, kad ieškinį prieš Lietuvą jis
pateiks Stokholmo Prekybos rūmų arbitražui.
„Tai savaime nereiškia, kad Maskvos arbitražas atmetė
ieškinį kaip nepagrįstą – teismas sprendė, ar jis gali spręsti
ginčą. Tai nereiškia, kad Antonovui yra užkirstas kelias kituose
teismuose. Aš net neabejoju, kad jis toliau bylinėsis. Jis mano, kad
jo teisės buvo pažeistos“, – teigė A.Bamblas.
Penktadienį Maskvos arbitražas nutraukė V.Antonovo inicijuotą
bylą prieš Lietuvą. Anksčiau šią savaitę teismas paskelbė
ieškinio nagrinėjimo pertrauką, kad galėtų susipažinti su
V.Antonovo nuostata dėl Lietuvos prašymo palikti ieškinį
nenagrinėtą arba jo nagrinėjimą nutraukti. V.Antonovo atstovas
prieštaravo dėl tokio Lietuvos prašymo.
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus
patarėjas Audris Kutrevičius BNS teigė, jog ministerija nekomentuos
arbitražo sprendimo, nes nėra aiškios jo priežastys.
Ministerija rugsėjo pabaigoje teismui pranešė, kad pagal
Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir bylų
nagrinėjimo ginčas nepriklauso šio teismo jurisdikcijai ir turėtų
būti sprendžiamas Lietuvos teismuose arba tarptautiniame arbitraže.
Lietuva byloje nedalyvavo, pasinaudodama valstybės imunitetu,
kurį garantuoja tarptautinė teisė. Lietuvos vyriausybė laikosi
pozicijos, kad Maskvos arbitražas neturi jurisdikcijos nagrinėti
šios bylos.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 12 dieną gavo 557 mln. eurų
vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs banko akcininkas
Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių:
20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei
19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai.
Kitas buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas prieš
mėnesį interviu laikraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, jog žada
sekti V.Antonovo pavyzdžiu ir bylinėtis su Lietuva dėl
kompensacijos už banko nacionalizavimą.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone
gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau
pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.