„Ponia D.Gineikaitė tyrimo metu pradėjo verkti, isterikuoti, prašyti“, – Kauno klinikinės ligoninės (KKL) medikas Artūras Šulnius teisme įvardijo priežastį, kodėl jis slapta liepė slaugei antrą kartą paimti girtos avariją sukėlusios valdininkės kraujo.
Dėl dokumentų klastojimo baudžiamosios atsakomybės D.Gineikaitės girtumo fakto slėpimo byloje išvengę trys Kauno medikai vis dėlto iš balos gali keltis sušlapę – jiems už šį nusižengimą gresia administracinė atsakomybė.
Kauno apylinkės teismui policija perdavė šio miesto klinikinės ligoninės direktoriaus Gedimino Abeciūno, jo pavaduotojo Kastyčio Grigonio ir gydytojo Artūro Šulniaus administracines bylas dėl melagingų parodymų teikimo D.Gineikaitei įkliuvus girtai prie vairo.
Policijos protokole – nepalankūs faktai
A.Šulniaus administracinė byla buvo svarstoma praėjusią savaitę, G.Abeciūno bylos posėdis įvyko antradienio rytą, o K.Grigonio bylos svarstymas įvyks trečiadienį. Gydytojams gresia baudos nuo 289 iki 868 eurų.
Į teismo posėdį antradienį atvyko G.Abeciūnas ir jo advokatas Mindaugas Barkauskas.
M.Barkauskas paprašė spręsti, ar tikslinga nagrinėti šią administracinę bylą Kauno apylinkės teisme – esą policija neturėjo teisės surašyti pažeidimo protokolo. Policijos pareigūnai neva pasielgė neteisėtai – administracinį procesą galėjo pradėti tik teismas, iškeldamas bylą.
Taip pat advokatas paprašė iškviesti liudytoju G.Abeciūno pavaduotoją K.Grigonį.
Pasak M.Barkausko, policijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole dėl melagingų parodymų teikimo nurodyta, kad D.Gineikaitės avarijos sukėlimo dieną, 2015 metų gruodžio 19-ąją, G.Abeciūnas tris kartus telefonu bendravo su K.Grigoniu – susitarė su juo dėl nurodymo A.Šulniui nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.
„Šioje byloje nėra duomenų apie G.Abeciūno ir K.Grigonio pokalbių turinį. K.Grigonis galėtų paaiškinti, apie ką jis kalbėjo su G.Abeciūnu“, – kalbėjo advokatas.
Išklausęs G.Abeciūno advokato prašymų, teismas bylos svarstymą atidėjo iki penktadienio – per tą laiką bus nuspręsta, ar tenkinti šiuos prašymus.
D.Gineikaitę planuoja priimti be eilės
„Nieko aš nenurodinėjau. A.Šulnius veikė savarankiškai. Aš su juo tą dieną nebendravau. Jei žmogus kažką daro savarankiškai, tai jis už tai ir atsako.
Taip, man skambino D.Gineikaitė. Bet žinote, keliems žmonėms ji skambino? Turbūt iš Kauno... labai daug turbūt, reikia jos pačios paklausti.
Esu psichiatras ir girtumo ekspertizes atlikinėju jau 25 metus“, – posėdžio žurnalistams pareiškė Kauno klinikinės ligoninės vadovas G.Abeciūnas.
KKL direktorius pripažino, jog bendravo su K.Grigoniu, bet neigė jį įtakojęs. Buvo kalbama apie tai, jog D.Gineikaitė per valandą turi atvykti į ligoninę ir duoti kraują tyrimams įstatymų nustatyta tvarka. D.Gineikaitę planuota priimti be eilės, kas nepraeitų ilgiau nei valanda.
„Tačiau kai ji atvyko po keturių valandų, tas neturėjo jokios reikšmės“, – tvirtino G.Abeciūnas.
Kitas Kauno medikas prisipažino
Antradienį, prieš vidurdienį teisėja Liuba Kymantienė turėtų nuspręsti, kokią nuobaudą skirti A.Šulniui.
Šis medikas teisme praėjusį ketvirtadienį mušėsi į krūtinę – prisipažino padaręs nusižengimą ir atskleidė, kas vyko 2015 metų gruodžio 19 dieną, D.Gineikaitei po avarijos pasirodžius Kauno klinikinėje ligoninėje. Ortopedu dirbantis A.Šulnius tuo metu laikinai vadovavo KKL Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriui.
Į policijos alkoholio matuoklį 1,66 promiles įpūtusi, bet su prietaiso parodymais nesutikusi NŽT vadovė iškart po eismo įvykio paskambino gydymo įstaigos direktoriui G.Abeciūnui, o paskui ją ligoninėje priėmė A.Šulnius.
Iš pradžių D.Gineikaitės kraujas buvo paimtas praėjus daugiau nei trims valandoms nuo avarijos, apie 16 val. 10 min.
Tada buvo laikomasi oficialių reikalavimų, užpildytas aktas.
„Toliau tyrimo metu D.Gineikaitė pareiškė, jog ji bijo dėl savo blaivumo, ėmė verkti, isterikuoti, prašyti. Daviau įsakymą Salomėjai paimti kraują“, – A.Šulnius išklojo apie savo nurodymą slaugei antrą kartą paimti D.Gineikaitės kraują.
STT rado du kraujo mėginius
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gydymo įstaigoje aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas „nulinis“ mėginys, o tas, kuriame yra promilių – sunaikintas.
G.Gineikaitės girtumo slėpimo istoriją šiuo metu vis dar narplioja Generalinė prokuratūra. Baudžiamojoje byloje G.Abeciūnui yra pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o svarbiausiai skandalo kaltininkei – dėl kurstymo piktnaudžiauti.
Aiškėja galimas tolesnių įvykių scenarijus – G.Abeciūnas, pažįstantis D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo sveikatos sritį, esą susisiekė su K.Grigoniu, o pastarasis paskambino A.Šulniui.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus A.Šulniaus, ar jam telefonu skambino KKL direktoriaus pavaduotojas K.Grigonis ir liepė sukeisti kraujo mėginius, gydytojas išliko paslaptingas: „Pareigūnams pažadėjau nieko nepasakoti“.
Vairuotojas: „D.Gineikaitė gatvėje svirduliavo“
Baudžiamosios bylos įtariamieji savo kaltę neigia, tačiau juos prie sienos gali priremti pokalbių telefonu įrašai ir kiti įkalčiai.
D.Gineikaitės apgadinto visureigio vairuotojas A.Sabaliauskas prisiminė, kad valdininkė primygtinai prašė nekviesti policijos, o kad prašymas skambėtų įtikimiau, išsitraukė pluoštą 50 eurų banknotų.
Anot A.Sabaliausko, NŽT vadovė buvo susivėlusi, svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas.
Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemones pusketvirtų metų.
