Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį pavedė Vyriausybei
parengti rekomendacijas dėl valstybinių universitetų tinklo
pertvarkos.
Pereinamojo laikotarpio posėdyje, kuriame dalyvavo jau naujo
Seimo nariai, dar nueinančios Vyriausybės švietimo ir mokslo
ministrė Audronė Pitrėnienė iš savo patirties naujai valdžiai
rekomendavo neužkrauti visos atsakomybės vienai būsimai ministrei
ant pečių ir, ką darys su universitetų tinklu, įrašyti jau į
būsimos Vyriausybės programą.
„Labai yra sunku dirbti, jeigu programoje įrašytos nuostatos
yra saugoti mažas (mokyklas. – ELTA), stiprinti regionus,
regioninius universitetus, kad jie yra patys svarbiausi, o kita
vertus, versti vieną ministrą ir vieną ministeriją neva sutvarkyti
ir konsoliduoti, ir sumažinti tinklą. Tai yra neįmanoma padaryti.
Pirmiausia tai turi atsirasti kaip nuostata Vyriausybės
programoje“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis-žaliasis“
Eugenijus Jovaiša sukritikavo Mokslo ir studijų stebėsenos analizės
centro (MOSTA) atliktą analizę, kurioje kalbama apie tai, kad
svarbu stambinti universitetų tinklą. Esą atliktas tyrimas „ne
visai atitinka lūkesčius“.
„Rektorių konferencijoje dėl šito tyrimo kilo nemažų debatų, ne
vienas rektorius parodė, kad tyrimas, nors ir geras, bet truputį
vienpusiškas“, – sakė E. Jovaiša.
Švietimo ir mokslo ministru dirbęs liberalas Gintaras
Steponavičius teigė, kad nenuostabu, kad skaudžių dalykų
įvardijimas nepatinka daliai aukštųjų mokyklų, ir ragino įvertinti
ne tik universitetų, bet ir kolegijų, profesinių mokyklų tinklą.
Su tuo sutiko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas
Paulius Baltokas.
„Dėl tinklo optimizavimo tai reikėtų sutikti su tuo, kas buvo
išsakyta komitete, reikia optimizuoti ne tik universitetų, bet
lygiai taip pat ir kolegijų, profesinių mokyklų, taip pat mokslo
institutų tinklą“, – sakė P. Baltokas.
Kalbant apie universitetų tinklo pertvarką, pasak LSS vadovo,
studentams daugiausiai nerimo kelia ne tai, kad gali taip nutikti,
kad įstoję į vieną universitetą, jie baigs jau didesnį, sujungtą,
kitu pavadinimu, bet tai, kad vieną dieną kuri nors aukštoji
mokykla bendrai žlugs palikdama studentus ir dėstytojus nežinioje.
„Didžiausias nerimas yra, kad įstojus ta mokykla užsidarys
pati, be jokio plano, o ką tada daryti, kada lieka keturi
tūkstančiai ir daugiau studentų? Nežinia, kur juos dėti, dėstytojai
be atlyginimų. Aš įsivaizduoju, kad bet koks planas šiuo metu jau
bus geriau negu jokio plano ir laukti, kol nutiks tragiški
dalykai“, – sakė P. Baltokas.
MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus
Reimeris atkreipė dėmesį, kad daugelį metų tiek Europos Komisijos,
tiek ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai
sako, kad mūsų aukštųjų mokyklų tinklas veikia neefektyviai,
resursai yra paskirstomi ne pačiu geriausiu būdu, o rezultatai,
kuriuos mes pasiekiame skirstydami resursus, galėtų būti daug
geresni.
„Tuo pagrindu yra atlikta mūsų analizė, ir mes iš jos matome,
kad tikrai potencialas yra išskaidytas, kad aukštosios mokyklos
neretai dubliuoja viena kitos veiklą, taip nepasiekdamos kokybės,
neatlikdamos pagrindinės misijos, ką aukštasis mokslas turi atlikti
Lietuvoje, ir taip nukenčia visuomenė. Dėl to mums atrodo, kad tą
dalyką reikėtų spręsti, universitetus reikėtų stiprinti ne vien
finansiškai, bet ir stambinant, mažinant konkurenciją tarpusavio
universitetų gerąja prasme. Mokslo prasme ji turi išlikti, dėl
studentų ta konkurencija turėtų sumažėti keliant kokybę“, – sakė R.
Reimeris.
Pasak jo, yra prielaidos, kad didesni universitetai būtų
tarptautiniu lygiu labiau pastebimi, tai suteiktų studentams
didesnę studijų programų įvairovę, didesnes galimybes mokslininkams
prieiti prie laboratorijų, stambesni universitetai pasidarytų
efektyvesni.
„Konkrečių pavadinimų institucijų šiuo metu mes pateikti
negalime, nes dar nedirbame tuo lygmeniu, man atrodo, kad būtų
protinga galvoti apie didelius stiprius universitetus tiek
Vilniuje, tiek Kaune“, – sakė R. Reimeris.
Jo vertinimu, stipresnių universitetų Lietuvoje galėtų būti ne
daugiau nei trys keturi. Pačių universitetų valią jungtis MOSTA
atstovas vertino nevienareikšmiškai.
„Ta valia yra dvejopa. Turbūt būsiu labai atviras pasakydamas,
kad man asmeniškai atrodo, kad yra du tipai universitetų – vieni
universitetai galvoja, kaip sustiprėti, kiti universitetai galvoja,
kaip išgyventi“, – sakė R. Reimeris.