Anot Prezidentūros, pataisos parengtos atsižvelgiant į teisines
spragas, kurias atskleidė dešimtmetį trukusi Darbo partijos
apgaulingos buhalterijos byla.
„Prezidentė siūlo už didelio masto sukčiavimą mokesčiais
bausti kaip už sunkų nusikaltimą. Įstatymo pataisomis siūloma
numatyti, kad daugiau kaip 19 tūkst. eurų mokesčių nuslėpusiems
arba organizuotoje grupėje veikusiems asmenims būtų taikoma tokia
pat atsakomybė kaip ir už sukčiavimą – tai yra laisvės
atėmimas iki aštuonerių metų“, – teigiama pranešime spaudai.
Pasak Prezidentės, mokesčių vengimas yra ne tik sunkus
nusikaltimas, kuris skurdina valstybę ir žmones. Tai ir grėsmė
politinės sistemos skaidrumui. Finansiniai nusikaltimai didina
šešėlinę ekonomiką, augina socialinę nelygybę, iškreipia teisingumą
ir kenkia valstybės finansiniam stabilumui.
Kartu dvigubai pailgėtų ir tokių
nusikaltimų senaties terminai. Šiuo metu tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų
grobstymas yra traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų
mokesčių vengimą teisiama kaip už paprastą vagystę.
Pagal dabar
galiojančius įstatymus, maksimali bausmė net už itin didelio masto
mokestinius nusikaltimus – laisvės atėmimas iki 3 metų, kuri
praktikoje paprastai net nėra taikoma, o dėl trumpų senaties
terminų sukčiai išvengia teisingumo.
Mokesčių vengimas laikomas pavojinga nusikalstama veika ir
užsienio šalyse – pavyzdžiui, Latvijoje ir Čekijoje už tai gresia
net iki 10 metų kalėjimo.
Prezidentė jau prieš keletą metų siūlė dešimteriopai didinti
baudas už korupcinius ir finansinius nusikaltimus, tačiau politinės
valios tuometiniame Seime užteko jas padidinti tik 5 kartus, o ir
jų išieškojimas dažnai stringa.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, dėl
mokestinių nusikaltimų valstybei vien per trejus pastaruosius metus
jau padaryta žalos daugiau nei už 90 mln. eurų. Prezidentės teigimu, adekvačios bausmės turi tapti vienu iš
kovos su mokestiniu sukčiavimu ir finansiniais nusikaltimais
prioritetų.