Pavyzdžiui, pagal ministrų kabineto trečiadienį patvirtintą
išvadą, siūloma švelniau nei numatė prezidentės teiktos pataisos
reguliuoti teistų asmenų teisę įsivaikinti. Šalies vadovė
siūlė asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, drausti
įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengtą ir
Vyriausybės patvirtintą išvadą, teisė įsivaikinti turėtų būti
palikta asmenims, praeityje teistiems dėl ne fiziniams asmenims
padarytų nusikaltimų. Anot Vyriausybės išvados, pritarus
prezidentės pataisai būtų pernelyg susiaurintas asmenų, galinčių
tapti įvaikintojais, ratas – į jį patektų ir asmenys, kurie buvo
teisti už finansinius nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei,
turtinėms teisėms ar turtiniams interesams ir pan. Vyriausybė
pabrėžė, kad nusikaltimai galėjo būti padaryti prieš daugelį
metų, juos darant nusikalstama veika galėjo nebūti nukreipta prieš
vaikus, kitų fizinių asmenų sveikatą, todėl draudimas tokiais
atvejais įsivaikinti net ir išnykus teistumui būtų neproporcingas
siekiui skatinti vaikų įsivaikinimą.
„Siūlome drausti įsivaikinti tik tiems asmenims, kurie teisti
už nusikalstamas veikas, susijusias su vaikų seksualiniu
išnaudojimu, vaikų pornografija ir prostitucija, vaiko pirkimu,
pardavimu arba už nusikalstamas tyčines veikas žmogaus gyvybei“,
– BNS sakė ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento
direktorė Daina Urbonaitienė.
Taip pat išsakyta pastabų dėl eiliškumo, kam turi būti
teikiama pirmenybė įsivaikinti, jeigu įvaikinti tą patį vaiką
nori keli asmenys.
„Mūsų manymu, asmenims įvaikinant vaikus pagal eiliškumą
pirmenybę turėtų eiti tie, kurie jau yra įsivaikinę brolius ir
seseris – jie turėtų būti tikrai pirmesni negu asmenys, kurių
šeimoje yra globojamas vaikas, kurį norima įvaikinti. Brolių ir
seserų neatskyrimo klausimas yra viršesnis“, – aiškino
D.Urbonaitienė.
Be kita to, Vyriausybė suabejojo siūlymu biologiniams tėvams
neatskleisti, kur globojamas vaikas.
„Ribojimas, kad globėjų duomenys negali būti atskleisti vaiko
biologiniams tėvams, mūsų manymu, laikinos globos atveju yra
netikslingas. Nes tikslas yra, kad biologiniai tėvai bendrautų su
vaiku. Šeima, kuri laikinai globoja, tą turėtų žinoti ir
skatinti, kad vaikas galiausiai grįžtų į šeimą“, – sakė
ministerijos atstovė.
Pagal prezidentės pasiūlytas pataisas tarnybos būtų
įpareigotos operatyviai reaguoti į vaikams grėsmingas situacijas
– vaikai į saugią aplinką turėtų būti perkelti ne vėliau kaip
per dieną. Netinkamai vaikus prižiūrintys tėvai turėtų ribotą
laiką pasitaisyti, kad laikinai arba visam laikui neprarastų
tėvystės teisių: tėvams nesitaisant savivaldybėse veikiantys
vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų po dviejų mėnesių nuo vaiko
paėmimo iš šeimos kreiptis į teismą dėl laikino tėvystės
teisių ribojimo. Tėvams nepasitaisius dar per 12 mėnesių, jų
tėvystės teisių ribojimas galėtų tapti nuolatinis.
Šiomis pataisomis, be kita ko, numatoma, kad įtėviais būtų
galima tapti sulaukus 55-eių (dabar ši riba yra 50 metų).
Įsivaikinti norinčius asmenis siūloma atleisti nuo žyminio
mokesčio teisme. Pataisomis įtėviams numatomos ir ilgesnės nei
dabar vaiko priežiūros atostogos.
Taip pat šiomis pataisomis prezidentė siūlo nederamu elgesiu su
vaikais laikyti sisteminę jų nepriežiūrą ir įteisinti apmokytą
profesionalų budintį globėją, kuris įsipareigotų bet kuriuo
paros metu nedelsdamas priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol
jis bus grąžintas į tėvų šeimą arba bus perkeltas į globėjų
ar įtėvių šeimą.