Teisėsaugos tyrimas vyksta ilgiau nei metus, o informacija apie jį visuomenei jau seniai neteikiama. Tyrimą tikimasi baigti kovo pabaigoje.
2015 metų gruodžio 19 dieną avariją Kaune girta sukėlusi D.Gineikaitė puolė karšligiškai ieškoti pagalbos, skambino savo pažįstamiems, tarp jų – KKL direktoriui G.Abeciūnui. G.Abeciūnas nedarbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budėjusiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui Artūrui Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais (1,66 promilės, vidutinis girtumas), D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas „nulinis“ mėginys, o tas, kuriame yra promilių, – sunaikintas.
Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytos S.Skersienės namų Kauno rajone, išmestas į šiukšliadėžę. Išaiškinę klastą, teisėsaugos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo.
Mediko liudijimai – iškalbingi
Baudžiamojoje byloje gydytojas A.Šulnius praėjus dviem dienoms nuo avarijos, 2015 metų gruodžio 21-ąją, buvo apklaustas liudytoju.
A.Šulniaus tvirtinimu, jam paskambinęs tiesioginis vadovas K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, jog jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, jog viskas yra suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu, o jos tėvas kelias dienas nevartojo alkoholio, todėl galima paimti pastarojo kraują.
Prakalbo ir gydymo įstaigos slaugytoja
2016 metų gegužės 19 dieną A.Šulnius pakeitė parodymus – K.Grigonis jam esą jokių neteisėtų nurodymų nedavęs.
Tačiau pirminius A.Šulniaus parodymus patvirtino slaugytoja S.Skersienė, pareigūnų apklausta praėjusių metų vasarį.
A.Šulnius jai papasakojo apie K.Grigonio skambutį – atvyks D.Gineikaitė, apie kurios vizitą jau žino „visa valdžia“.
D.Gineikaitei davus kraują pirmą kartą, A.Šulnius pareiškė, jog ji atvažiuos kitą rytą ir duos kraują antrą kartą.
S.Skersienė turėsianti sukeisti kraujo mėginius ir atsikratyti pirmojo mėginio, kad nebūtų nustatytas D.Gineikaitės girtumas.
Slaugytojai pasakius, jog taip elgtis negalima, A.Šulnius atkirto – viskas yra suderinta su G.Abeciūnu ir A.Šulniumi.
Byloje įtarimai įtarimai buvo pareikšti ne tik D.Gineikaitei, abiem ligoninės vadovams, bet ir A.Šulniui bei S.Skersienei.
Į ligoninę atvyko su savo tėvu
D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbiai telefonu buvo įrašyti – įtardami aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje, pareigūnai prieš avariją slapta legaliai klausėsi jos vadovės pašnekesių.
Ligoninės vadovas nurodė D.Gineikaitei vykti į traumpunktą.
D.Gineikaitei paklausus, ar važiuoti su žmogumi, kuris turi tokią pačią kraujo grupę, G.Abeciūnas atsakė: „Taip“.
Kauno klinikinėje ligoninėje D.Gineikaitė pasirodė su savo tėvu, tačiau kraujo jis nedavė.
Gydytojas išliko paslaptingas
Gydytojas A.Šulnius nenoriai šnekėjo apie skandalingus įvykius, susijusius su D.Gineikaite.
Kai naujienų portalas lrytas.lt pasiteiravo, ar jam skambino Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas K.Grigonis ir liepė sukeisti kraujo mėginius, A.Šulnius išliko paslaptingas: „Pareigūnams pažadėjau nieko nepasakoti.“
Ligoninės vadovai G.Abeciūnas ir K.Grigonis neigia davę A.Šulnius neteisėtus nurodymus.
Prie D.Gineikaitės girtumo slėpimo jie rankų esą neprikišo, o A.Šulnius veikė savarankiškai.
Teisėsaugos dokumentuose parašyta, jog G.Abeciūnas su K.Grigoniu susitarė nurodyti A.Šulniui nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.
G.Abeciūnas pažinojo D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo medicinos sritį.
Tyrimą baigs jau netrukus
„Tikėtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo bus baigtas kovo pabaigoje“, – naujienų portalui lrytas.lt šią savaitę pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkė Renata Saulytė.
Tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Irmantas Mikelionis buvo nekalbus.
„Galutinis sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. Manau, jog tai – kelių savaičių klausimas. STT atlikinėja paskutinius veiksmus“, – vasario pabaigoje pareiškė I.Mikelionis.
Baudžiamosios bylos tyrimas vyksta jau metus ir du mėnesius.
Generalinė prokuratūra iš pradžių iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, bet vėliau nusprendė, jog klastojimo epizodas gali būti vertas tik administracinių nuobaudų.
Administracinės bylos dėl melagingų parodymų teikimo buvo iškeltos tpenkiems įtariamiesiems, bet nuobaudų sulaukė tik A.Šulnius ir S.Skersienė. Jiems skirtos 289 eurų dydžio administracinės baudos.
Išaiškėjo naujos detalės
Svarstant šias administracines bylas Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismuose, iškilo daugelis niekur neskelbtų baudžiamosios bylos tyrimo detalių.
Kauno teisėja Liuba Kymantienė, nors ir priėmė K.Grigoniui ir G.Abeciūnui palankius sprendimus administracinėse bylose, pastarajam uždavė nepatogius klausimus.
„Telefonu jūs klausinėjote D.Gineikaitės apie kraujo grupes, patarėte jai į ligoninę vykti su žmogumi, kuris turi vienodą kraujo grupę“, – atkreipė dėmesį L.Kymantienė.
Teisėja, susipažinusi su teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga, pareiškė, jog G.Abeciūnas davė D.Gineikaitei patarimus ir pasiūlymus.
Anot L.Kymantienės, nuskambėjo ir pasiūlymas paimti jos tėvo kraujo.
D.Gineikaitei pasiteiravus, ar jai važiuoti su savo tėvu, G.Abeciūnas atsakė: „Taip, važiuok.“
Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovo pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemonę pusketvirtų metų.
Ligoninės vadovai G.Abeciūnas ir K.Grigonis iki šiol eina pareigas.
