Joje tradiciškai apsilankė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė mugėje pirko verbų, tradicinių medžio dirbinių, įvairių mūsų šalyje gamintų suvenyrų.
Tai gausiausias tautodailininkų, liaudies meistrų, amatininkų
sambūris. Šiemet dalyvauti jame užsiregistravo apie 2 tūkst.
prekeivių.
Vilniaus senamiestyje vykstančios Kaziuko mugės ilgis siekia
apie 17 kilometrų.
Į šią mugę atvyksta meistrai ir prekeiviai ne tik iš
įvairių Lietuvos vietų, bet ir kaimyninių šalių. Be tradicinių
mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų
asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne
tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių.
Išskirtinė mugės puošmena – Vilniaus kraštui būdingos verbos.
Šiemetinė mugė įamžinta kolekcinėje dailininko Ryto Jono
Belevičiaus kurtoje monetoje, ji tapo šių metų Kaziuko mugės
simboliu. Tradicinę šventę įamžino to paties dizaino, bet
skirtingų nominalų dvi monetos. Tai neįprasto nominalo – 1,5
euro moneta iš vario ir nikelio lydinio bei 5 eurų spalvota sidabro
moneta. Jas bus galima įgyti mugėje.
Pirmąkart prie Kaziuko mugės prisideda Vilniaus arkivyskupija,
ji surengs Dangiškojo mugės globėjo – Šv. Kazimiero šventę.
Penktadienį, pirmąją mugės dieną, Vilniaus arkikatedroje
bazilikoje vyks koncertas „Karūnavimo Mišios“. Šeštadienį
vyks edukacinės programos ir ekskursijos Bažnyčios paveldo
muziejuje, o sekmadienį mugę vainikuos Šv. Mišios Vilniaus
Arkikatedroje bazilikoje. Arkikatedros aikštėje įsikurs vienuolijų
ir arkikatedros bendruomenių palapinės.
Lukiškių aikštės prieigose drožėjas Virgilijus Laučiūnas
sieks į rekordų knygą įrašyti didžiausios Lietuvos klumpės
rekordą. Pasak meistro, klumpių pora turėtų būti daugiau nei
dviejų metrų aukščio.
Kaziuko mugė kilo iš šventojo karalaičio Kazimiero
procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. 1827 metais Vilniaus pirkliai
gavo privilegiją rengti trijų dienų Šv. Kazimiero jomarką.