Partijas gaivina ir mirusios sielos

Kas sugaudys tik dėl skaičiaus partijose esančius žmones ir paims už pakarpos galbūt fiktyvias politines jėgas? Tai – vienas seniausių neatsakomų klausimų Lietuvoje.

Pastaruoju metu labiausiai apibyrėjo Darbo partija, kuriai neseniai pradėjo vadovauti Širvintų merė Ž.Pinskuvienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pastaruoju metu labiausiai apibyrėjo Darbo partija, kuriai neseniai pradėjo vadovauti Širvintų merė Ž.Pinskuvienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 3, 2017, 6:32 AM, atnaujinta Apr 8, 2017, 5:20 PM

Politinėje nuošalėje vegetuojančios organizacijos netgi šiek tiek padidina savo narių skaičių, gretų tvirtumu neatsilieka nuo pagrindinių šalies partijų, o kai kurias lenkia. Tai liudija nauji Teisingumo ministerijos paskelbti duomenys apie partijų narių skaičių.

Politologai konstatuoja tą patį, ką ir kai kurių politinių jėgų lyderiai: partijose per daug fiktyvių, jokios veiklos nevykdančių žmonių, kurie dirbtinai išpučia skaičius. Bet jie padeda partijoms egzistuoti ir dalyvauti rinkimuose.

Tačiau valstybė kol kas rimtai nekontroliuoja šių procesų, nors į partijų statistikos priežiūros sistemą sukišta nemažai pinigų.

Neteko ir valdžios, ir narių

Nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo didžiausių pokyčių patyrė buvusi valdančioji Darbo partija. Ją dar tebeblaško vadovybės kaitos, valdžios netekties ir skandalų bangos.

Partijos vadove išrinkus Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę „darbiečių“ gretas paliko buvęs jų vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis, kai kurie buvę Seimo nariai, viceministrai, ministrai.

Per penkis pastaruosius mėnesius „darbiečių“ sumažėjo nuo 20 659 iki 19 593. Tai iki tol buvusios tendencijos tąsa. Mat 2012 metais Darbo partija skelbėsi turinti 25,3 tūkst., o 2015-aisiais – 22,6 tūkst. narių.

Maždaug 800 žmonių per pastaruosius mėnesius sumenko ir buvusi valdančioji Socialdemokratų partija, ypač nesėkmingai pasirodžiusi per Seimo rinkimus. Pernai spalio 1 d. ji turėjo 21 201 narį, o šių metų kovo 1 d. – 20 389 narius. Kairiųjų gretų retėjimas jau pastebimas nuo 2015 metų.

Tiesa, Socialdemokratų partija tebėra didžiausia politinė organizacija šalyje.

Pastaruoju metu taip pat aptrupėjo dar viena buvusi valdančioji partija „Tvarka ir teisingumas“ – nuo 12,8 iki 12,4 tūkst. narių.

Pokyčiai – nedideli

Pagrindinė šios kadencijos valdančioji jėga – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per pusmetį išliko maždaug tokio pat dydžio: jos gretos pagausėjo nuo 3679 iki 3790 narių.

Įdomi vienos pagrindinių praėjusios ir šios kadencijos opozicinių partijų – liberalų statistika.

2015-ųjų spalio 1 d. Liberalų sąjūdis turėjo 7,3 tūkst. narių, o po metų, nepaisant partiją sukrėtusio didžiulio galimos politinės korupcijos skandalo, – jau 7,9 tūkstančio. Maždaug tiek pat žmonių liberalų gretose yra ir dabar.

Nuo 2015-ųjų iki 2016-ųjų spalio maždaug tūkstančio narių neteko opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, bet pastaruoju metu partija stabilizavosi – šių metų pavasarį turėjo tiek pat narių kaip ir pernai rudenį – 14,9 tūkstančio.

Statistika su dvigubu dugnu

Nors ne viena pagrindinė politinė jėga mažėja, bendras partijoms – tiek veikiančioms, tiek reorganizuojamoms, tiek likviduojamoms – priklausančių piliečių skaičius per pastarąjį pusmetį išaugo nuo 121,7 iki 122,3 tūkstančio.

Partijose esančių žmonių skaičius po kelis tūkstančius padidėdavo per visus pastaruosius metus.

Gali būti, jog pirmiausia tai vyko dėl to, jog daugelis partijų, kurios balansuodavo ties reikalingu 1000 narių minimumu, turėjo staigiai padvigubėti, kai šis barjeras įstatymu buvo pakeltas iki 2 tūkstančių.

Pavyzdžiui, „Drąsos kelio“ partija, pagal visuomenės nuomonės apklausas, pastaruoju metu visiškai išnykusi iš politinės arenos, per pastaruosius kelerius metus padidėjo beveik tūkstančiu žmonių ir dabar teigia turinti daugiau kaip 2,4 tūkst. narių.

Kiemą valosi patys?

Apibyrėjusios Darbo partijos naujoji pirmininkė Ž.Pinskuvienė tvirtino, kad prieš pateikdami sąrašus Teisingumo ministerijai „darbiečiai“ patys apsivalė.

„Vos tapusi pirmininke nurodžiau visiems skyriams kuo kruopščiau patikrinti savo sąrašus ir atsijoti ne tik išvykusius, seniai partiją palikusius ar mirusius, bet ir realiai joje jokios veiklos nevykdančius ir mokesčių nemokančius žmones.

Be to, galima prisiminti, kad pastaraisiais metais prisijungėme ir Naująją sąjungą, ir Krikščionių partiją.

Pavyzdžiui, buvo giriamasi, jog pastarosios partijos Alytaus skyriuje buvo net 400 žmonių, o realiai pasirodė, kad yra tik dešimt ar dvidešimt“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Ž.Pinskuvienė.

Neveiklių bičiulių atsijojimu gretų mažėjimą aiškino ir Socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius Valdas Šereika: „Iki šių metų sausio 1-osios, palyginti su pernykščiu rudeniu, mūsų narių buvo sumažėję apie 500.

Tie dar keli šimtai – naujų peržiūrų ir pakartotinių tikrinimų Teisingumo ministerijoje rezultatas.“

23

Tiek partijų, atitinkančių įstatymų reikalavimą turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių, veikia šalyje. Trylika partijų yra likviduojamos, Socialistinis liaudies frontas pertvarkomas, o Respublikonų partija reorganizuojama.

Iš pirmų lūpų

Giedrius Česnakas

Vytauto Didžiojo universiteto politologas

„Europos šalyse piliečių, dalyvaujančių partijų veikloje, skaičius svyruoja nuo 1,5 iki 5 procento. Taigi Lietuva, kur partijų nariai yra maždaug 2 proc. rinkėjų, atsiduria viduryje.

Tačiau mūsų šalyje ir partijų šiek tiek per daug, ir, svarbiausia, trūksta skaidrumo skaičiuojant jų narius. Jei žmogus laikomas partijos nariu, tačiau visiškai nedalyvauja jos veikloje, nemoka nario mokesčio, tai ar jis tikrai vertas būti partijoje?

O ką reiškia vadinamieji įgaliojimai, kai į steigiamąjį suvažiavimą gali susirinkti keliasdešimt asmenų, turinčių po kelis šimtus „steigėjų įgaliojimų“ ir įkurti partiją, kuri iš esmės ir remiasi tokių formalių narių pečiais?

Be to, jei kokia nors partija nedalyvauja rinkimuose ir tuo nesiekia pagrindinio kiekvienos politinės organizacijos tikslo, ar ji verta egzistuoti?

Valstybė į šiuos klausimus gana aiškiai neatsako ir neturi mechanizmų, kurie leistų užtikrinti, kad tokie esminiai demokratijos procesai kaip partijų kūrimas ir veikla būtų skaidrūs.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.