LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbintas L. Mažylis trumpai pasidalijo istorija, nuo ko viskas prasidėjo ir neslėpė pergalės džiaugsmo.
„Tai istorinių dokumentų lobynas. Analizuokime jį ir knygų pavidalu galime prisidėti prie šimtmečio 2018 metais minėjimo. Bus dar progų pašvęsti ir pasidžiaugti“, – sakė istorikas.
Jis pasakojo, kad viskas prasidėjo lietingą 2016 metų liepą.
„Druskininkuose nuėjau į biblioteką, nes šita mįslė mane labai domino. Vėliau važinėjau po muziejus, klausinėjau mokslininkus. Kreipiausi į vokiečių archyvą ir tada nuvažiavau pas juos“, – pačią pradžią prisiminė L.Mažylis.
Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne jis rado du originalus – vokišką ir lietuvišką. Abu parašyti ta pačia ranka su 20 signatarų parašų.
„Pirma pamačiau mikrofilmą, paskui jau reikėjo prašyti autentiškų dokumentų. Apėmė jausmas, galima suprasti koks, nepaprastai puikus. Pergalės jausmas“, – „Dėmesio centre“ sakė L.Mažylis.
Anot profesoriaus, kurį nuo šios dienos galima vadinti ir istorine asmenybe Lietuvai, kelis mėnesius trukusį paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu ar būtų galima pradėti paieškas ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – pasakojo L. Mažylis.
Pasak jo, Vokietijos valstybės archyvas netgi pateikė labai aiškią ir detalią paieškos eigos trajektoriją, atsiųsdamas detalų bylų sąrašą, o svarbiausia pateiktos informacijos žinutė buvo, kad reikia kreiptis į kitą, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, kur būtų galima rasti daugiau dokumentų.
„Taigi kreipiausi atskirai į Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, susitariau dėl vizito, kuris įvyko 2017 metų, kovo 29 dieną, trečiadienį, kur ir pavyko rasti originalų Vasario 16-osios aktą lietuvių kalba“, – sakė prof. L. Mažylis.
Jo teigimu, labai pasisekė, kad visi dokumentai, visos bylos šiame archyve sudėtos chronologiškai laikotarpiais, todėl buvo galima pradėti iš karto ieškoti nuo 1918 metų vasario mėnesio.
„Pavyko teisingai atspėti, kad tuometinei Vokietijos valdžiai tie dokumentai parūpo 1918 metų kovo mėnesį, kuomet šalyje buvo nuspręsta pripažinti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Tokiu būdu šiame kontekste pirmiausia atsirado vokiškasis variantas su visais dvidešimties signatarų parašais, kuris yra Vokietijos Užsienio reikalų politiniame archyve, o kartu šalia rastas ir originalas“, – vienas prie kito rastus dokumentus pristato istorikas.
„Taip pat kartu rastas ir 1917 metų gruodžio 11 dienos vokiškas ranka rašytas Lietuvos Tarybos Akto egzempliorius su devyniolika parašų, kuriame nėra signataro Prano Dovydaičio parašo“, – informaciją pateikia politologas. Paklaustas apie Vasario 16-osios Akto ateitį VDU profesorius teigia, kad tai dabar bus didžiulis politikų ir diplomatų darbas, jei vieną dieną bus norimą šį dokumentą iš Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo pargabenti į Lietuvą.
„Dabar Lietuvos diplomatija turės svarbų vaidmenį dėl tolimesnių veiksmų ir Akto lokacijos, bet tai labai džiugus momentas visai Lietuvai, nes atrastos jos valstybingumo, diplomatijos ištakos, kurias toliau analizuoti ir tyrinėti galės istorikai, mokslininkai ir politologai“, – mintimis dalijasi svarbiausio XX a. pradžios Lietuvos valstybės dokumento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba, atradėjas VDU profesorius L. Mažylis.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas buvo perduotas J. Basanavičiui, bet niekuomet nebuvo paviešintas. Apie jo dublikato vietą nežinoma nuo 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietai.
Iki tol jis saugotas Prezidentūros archyve Kaune. Žiniasklaidoje prieš kelerius metus buvo spekuliacijų, kad jį gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.
