Siūlo prisidėti emigravusiems lietuviams
„Situacija yra tokia, kad vienu klausimu sutariama, o kitu – ne. Programiniai pažadai virsta rytojaus mokesčiais. Valdančioji dauguma kalbėdama apie mokesčių surinkimą pamiršta pagrindinį klausimą, kaip tie mokesčiai naudojami. Sistema neefektyvi, administravimas ir valdymo struktūros labai išpūstos“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, akivaizdu ir tai, kad valdantiesiems nepavyks sustabdyti migracijos, o viena priežasčių – žemi atlyginimai. „Natūralu, kad žemas darbo užmokestis atsiranda ir dėl prasto viešųjų finansų naudojimo, kaip kad savivaldybėse. Savivaldybės labai neproporcingos, o turėti tiek merų ir vicemerų – prabanga“, – kalbėjo politikas. Jo teigimu, stringa ir investicijų pritraukimas, mat sumažėjo ir kvalifikuotos darbo jėgos resursai.
„Valstybė turėtų aktyviai įsikišti į šį procesą ir tai turėtų būti ne tik reklamavimas, bet ir finansiniai instrumentai. Emigracijoje esantys lietuviai taip pat turi lėšų ir galėtų jas investuoti“, – kalbėjo jis.
Svarbus kiekvienas investuotojas
Konferencijoje dalyvavęs ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėdamas apie socialinio modelio ir Darbo kodekso įsigaliojimą teigė, kad simboliška, jog tai vyksta tuomet, kai į Kauną ateina automobilių detales gaminantis investuotojas.
„Tauragė taip pat laukia rimto investuotojo, kuris turėtų investuoti 26 mln. eurų. Geopolitinis ir globalinis kontekstas nepalankus investicijoms, jų kiekis sumažėjęs, reikia branginti kiekvieną investuotoją ir sudaryti tokias sąlygas, kad jie rinktųsi Lietuvą, o ne Lenkiją ar Latviją“, – kalbėjo ekonomistas.
G.Nausėda teigė, kad dėl Darbo kodekso likę klausimai, dėl kurių nepavyko susitarti, nėra esminiai. „Šiuo metu darbuotojui, norinčiam efektyviai derėtis su darbdaviu, reikia labai rimtos teisinės pagalbos. Žmonėms trūksta teisinių žinių, kad galėtų efektyviai ginti savo interesus. Buvo laužomos ietys dėl greitojo atleidimo. Naujame darbo kodekse užfiksuota, kad tokiais atvejais, kai darbdavys prieš tris dienas praneša apie atleidimą, išmokamas šešių mėnesių atlyginimas. Darbdavys juk gali išlaukti mėnesį ir darbuotojui išmokėti dviejų mėnesių atlyginimą“, – kalbėjo ekonomistas.
G.Nausėda prisiminė ir streiko atvejį, naujasis Darbo kodeksas leis darbdaviams priimti naujus darbuotojus jau po septynių streiko dienų.
„Darbo kodeksą reikėjo keisti, tai buvo mūsų Achilo kulnas daugelyje tarptautinių įvertinimų, nes darbo rinkos reguliavimo srityje mums buvo prikaišiojamas lankstumo trūkumas. Žengėme žingsnį į priekį“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad nuo šiandien priimamų sprendimų priklausys ateities investicijų perspektyvos.
„Turime išvengti situacijos, kai mus traktuoja kaip juodą skylę, į kurią geriau neinvestuoti“, – sakė G.Nausėda.
