P.A.Grušo gyvybė užgeso jam neseniai sulaukus 99-erių. Vyras prieš mažiau nei du mėnesius neteko žmonos. M.Petrušytė-Grušienė anapilin iškeliavo taip pat sulaukusi garbaus amžiaus – 98-erių. Pora pernai atšventė 75-erių metų santuokos jubiliejų.
Jų sūnų G.Grušą netektys užklupo viena po kitos. Itin sudėtinga buvo, kai mirė arkivyskupo motina. Moteris užgeso likus kelioms dienoms iki didelės katalikų šventės – palaimintojo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos.
Laidotuvės buvo pavėlintos ir įvyko trečią dieną po iškilmių. Laidotuvių šv. mišias tuomet aukojo pats G.Grušas.
Manoma, kad arkivyskupas maldai vadovaus ir išlydėdamas tėvą. Šv. Mišios prieš paskutinę P.A.Grušo kelionę bus aukojamos ketvirtadienį 13 val. Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje.
Artimieji prašo vietoj gėlių paaukoti Ateitininkų fondui. Nuo mažens arkivyskupas G.Grušas priklausė katališikam ateitininkų judėjimui.
Dirbo IBM korporacijoje
Vilniaus kurijos interneto svetainėje apie a.a. P.A.Grušą rašoma:
„Pranas Andrius Grušas (Grušauskas) gimė 1918 m. liepos 27 d. Ročkių kaime, Seirijų valsčiuje. Pranas buvo jaunėlis Andriaus Grušausko ir Marijonos Jurgelionytės šeimoje, kurioje dar augo brolis Vladas ir seserys Vladzė, Antosė ir Ona. 1921 m. mirus Prano tėčiui, auginti vaikus Marijonai daug padėjo jos brolis kunigas Jonas Jurgelionis, klebonavęs Kaimelyje šalia Jurbarko. Pas dėdę kunigą apsigyveno ir Pranas, pradėjęs lankyti gimnaziją Jurbarke.
Baigė Kauno karo mokyklą, įgijo leitenanto laipsnį ir tapo atsargos karininku.
Vėliau dirbo mokytoju Varėnoje, Miroslave, Mergežeryje, mokytojavo ir buvo Merkinės mokyklos direktorius. Mokytojų susirinkime sutiko savo būsimą žmoną Marytę Petrušytę. Marytė ir Pranas susituokė 1941 m. gegužės 4 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. 1943 m. jiems gimė dukra Milda.
Prasidėjęs karas skaudžiai palietė jauną šeimą. Pranas apsisprendė jungtis prie Lietuvos laisvės armijos, tačiau pakeliui į susitikimo vietą buvo vokiečių suimtas priverstiniams darbams. Vėliau jis atsidūrė Perkeltųjų žmonių stovyklose (DP, angl. Displaced Persons) Vokietijoje, iš pradžių Hanau, vėliau Ingolštate, Bavarijoje. Pranas prisijungė prie stovyklose aktyviai veikusios lietuvių bendruomenės, mokė matematikos čia organizuotose lietuvių mokyklose.
1946–1950 m. studijavo matematiką Frankfurto prie Maino Goethe‘s universitete. 1950 m. jis gavo leidimą vykti į JAV. Pirmasis Prano darbas Amerikoje buvo sausainių fabrike, tačiau lietuviško atkaklumo vedamas jau 1953 metais gavo matematikos magistro laipsnį Niujorko valstijos Sirakūzų universitete. 1958 m. Pranas įsidarbino IBM korporacijoje, joje dirbo iki išėjimo į pensiją 1984 m.
Pranas troško vėl sujungti karo išskirtą šeimą. Padedamas darbovietės, jis nusisamdė advokatą, kuris pasiekė, kad Grušų šeima būtų įrašyta į sąrašą šeimų, kurioms buvo leista susijungti po R. Niksono ir N. Chruščiovo susitikimo 1959 metais.
Taip 1960 m. Marytė su Milda atvyko į JAV, o 1961 m. Pranui ir Marytei gimė sūnus Gintaras. Milda su vyru Kęstučiu Čižiūnu užaugino tris sūnus, auga aštuoni vaikaičiai. Sūnus Gintaras žengė kunigystės keliu, 1994 m. įšventintas kunigu. 2010 m. tapo vyskupu, Lietuvos kariuomenės ordinaru, o nuo 2013 m. Vilniaus arkivyskupu.
Pranas, kartu su Maryte, aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje JAV, dar nepriklausomoje Lietuvoje jis įsitraukė į ateitininkų veiklą ir buvo įvairių valdybų narys. Kartu su žmona rėmė pogrindinį antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje. 2015 m. Pranas ir Marytė grįžo į Lietuvą.
Pranas mėgo matematiką ir savo darbą IBM korporacijoje. Tačiau mylėjo jis Dievą, savo šeimą ir Tėvynę. Šią meilę Pranas paliudijo ištikimybe iki mirties. Pranas ir Marytė švenčia trečiąsias savo jungtuves, šįkart amžinojo Tėvo namuose.“
Apdovanota Riterio kryžiumi
Birželį atsisveikinta ir su G.Grušo motina M.Petrušyte-Grušiene:
„Marytė Petrušytė-Grušienė gimė 1919 m. balandžio 1 d. Dainavos kaime, Varėnos r. Baigė lietuvišką Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje. Tapusi pradinių klasių mokytoja Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto kaimuose slapta mokė lietuvių kalbos.
1941 m. gegužės 4 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su Pranu Grušu. 1943 m. jiems gimė dukra Milda. Jauną šeimą skaudžiai palietė karas – pakliuvęs į nelaisvę, Pranas atsidūrė Vokietijoje, vėliau – JAV. Marytė su dukra liko Lietuvoje. Nusileidus geležinei uždangai, Marytė beveik dešimtmetį nieko nežinojo apie vyro likimą. Dirbo įvairiuose vaikų globos namuose, kol gavo žinią, kad Pranas gyvas ir rūpinasi Marytės ir Mildos atvykimu į JAV.
1960 m. Marytė su dukra atvyko į Jungtines Valstijas ir po metų, 1961 m., šeimos susijungimas buvo palaimintas sūnaus Gintaro gimimu.
Grušų šeima aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės tautinėje ir katalikiškoje veikloje, rėmė neginkluotą antisovietinį Lietuvos žmonių pasipriešinimą. Marytė iš JAV į Lietuvą slapta atveždavo priemonių Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai leisti ir dauginti, ne kartą į JAV pervežė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos mikrofilmus, materialiai rėmė pogrindžio dalyvius, organizavo siuntinius politiniams kaliniams, jų giminaičiams ir pogrindžio dalyviams.
1970 m. ištekėjo dukra Milda, su vyru Kęstučiu Čižiūnu užaugino tris sūnus ir sulaukė aštuonių vaikaičių. Sūnus Gintaras 1994 m. įšventintas kunigu, 2010 m. tapo vyskupu, Lietuvos kariuomenės ordinaru, o nuo 2013 m. – Vilniaus arkivyskupu.
2015 m. Marytė ir Pranas Grušai sugrįžo į Lietuvą. 2017 m. vasario 16 d. Marytė Grušienė už aktyvų neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo Lietuvoje rėmimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Atsiimdama apdovanojimą Marytė sakė: „Čia susirinkti ir parodyti, kad gavai kokį tai lapą, – tai mažai. Reikia dirbti, kol pasensi.“ Tokia ir buvo Marytė – puikaus humoro jausmo, nepaprasto darbštumo ir gilaus tikėjimo moteris, visą gyvenimą pasitikėjusi Dievo Gailestingumu ir Dievo Gailestingumui su pasitikėjimu atidavusi savo sielą. Į Tėvo namus Marytė iškeliavo birželio 22 d.“
