Tai – statistika, kuria pasirėmę Lietuvos banko ir Finansų ministerijos vadovai mėgino ieškoti išeičių. Tiesa, šiuos duomenis galima interpretuoti įvairiai.
Pavyzdžiui, kodėl pas mus tarp mažiausiai uždirbančiųjų įtraukti pensininkai, nuo kurių pajamų, kitaip nei kai kuriose kitose šalyse, mokesčiai nėra skaičiuojami?
Vis dėlto nepaneigsi, kad mažos ir tos pensijos, nors jas ir ketinama kilstelėti keliomis dešimtimis eurų.
Tačiau šias sumas kažkas turi uždirbti, nes dabartinė „Sodros“ sistema nepanaši į normalų socialinį draudimą – tai yra tiesiog pinigų perskirstymas, iš vienų atimant ir kitiems atiduodant.
Tam, kad turėtum ką atiduoti, reikia daugiau paimti. Tad kaip didinti valstybės ir „Sodros“ pajamas, kad būtų galima labiau paremti mažiau pasiturinčius? Iš esmės naujų idėjų nebuvo pateikta.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas siūlė pertvarkyti mokesčių sistemą – persvarstyti tarifus ir progresyvumą, ieškoti naujų mokesčių. Visa tai ne sykį girdėta, kaip ir finansų ministro V.Šapokos giesmė apie kovą su šešėliu ir korupcija.
Iš to paties centrinio banko į ministro kėdę klestelėjęs V.Šapoka dar vožtelėjo ir turtingiesiems: paaiškino, kad dalis jų savo turtus sukaupia nesąžiningai – dėl korupcijos, sukčiavimo ar išvis vogdami.
V.Vasiliausko teigimu, kai vieni daug dirba, bet nesugeba padoriai gyventi, o kiti nelegaliai sukaupia turtus, daugėja socialinių problemų, auga nepasitenkinimas valstybe, vis daugiau žmonių emigruoja. Irgi nepaneigsi.
Bet kovoti su neteisėtai praturtėjusiais asmenimis privalo mokesčių inspektoriai, teisėsauga, o Vyriausybės ir Seimo misija – sudaryti normalias sąlygas tiek savarankiškai dirbantiems, tiek samdomiems žmonėms.
Bet šiuo atžvilgiu tiek dabar valdžioje esantys, tiek buvę politikai yra neįgalūs. Pernai Lietuvą paliko 50 tūkst., šiemet vien iki spalio – 56 tūkst. gyventojų. Tai – daugiausia darbingo amžiaus žmonės, jaunimas.
Darbuotojų tragiškai mažėja, užtat jiems tenkanti našta tik auga. Juk reikia išlaikyti senjorus ir visą pinigus perskirstančią sistemą.
O kaip prakusti čia likusiems, rankas ir smegenis turintiems žmonėms, jei valstybė tik ir dairosi, kaip juos dar labiau apmokestinti? Todėl nėra ko stebėtis, kad daug kam trūksta kantrybė ir jie kraunasi lagaminus.
Vyriausybei vakar pateiktas biudžeto projektas su dar mažesniu deficitu nei šįmetis. Žinoma, bepigu taip skaičiuoti, kai Europoje ir didžiojoje pasaulio dalyje ekonomikos kreivė toliau kyla. Tik, kaip rodo daugiametė patirtis, tai amžinai negali tęstis. O kad Lietuva atlaikytų neišvengiamą nuosmukį, būtinos struktūrinės reformos.
Ilgai augęs vidaus vartojimas pamažu ima išsikvėpti dėl vis didėjančios infliacijos – per metus kainos pakilo 4,8 proc. – daug labiau, nei augo visas ūkis. Eksporto rodikliai vis dar gerėja, bet ateitis gali būti nekokia. Gerai, kad tebeveikia daugiausia mokesčių į biudžetą atseikėjanti „Mažeikių nafta“, dirba ir stambios nuo seno išlikusios trąšų gamyklos, kitos įmonės.
Tačiau ketvirtosios pramonės revoliucijos, kurią skelbia Lietuvoje viešintis Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas K.Schwabas, vaisiai Lietuvoje dar net nepradėjo nokti. Turime kelias biotechnologijų įmones, būrelį informacinių technologijų startuolių, bet jų indėlis į ekonomiką ir biudžetą tebėra menkas.
Atkaklūs verslininkai mėgina rengti projektus, kaip į šalį būtų galima privilioti „Tesla“, „Google“, „Microsoft“ ar kitas tarptautines kompanijas, kurios, pavyzdžiui, Airijai prieš kelis dešimtmečius tapo tikru išsigelbėjimu. Bet iš mūsų valdžios girdime tik deklaracijas.
Antai Didžiojoje Britanijoje, Azijoje ir kituose pasaulio regionuose dirbęs ekonomistas P.Kunčinas ne pirmus metus įtikinėja Lietuvos politikus, kad norinti privilioti stambių investuotojų reikia parodyti, kad valstybė jų laukia.
Šiuolaikinė ekonomika remiasi aukšto lygio specialistais, o jiems turi būti deramai sumokėta už darbą. Bet Lietuvoje tai neįmanoma, nes kylant samdomų darbuotojų atlyginimams darbdaviui nebeapsimoka čia veikti. Vokietija, Lenkija, Čekija, Rumunija, Bulgarija, daugybė kitų šalių jau yra įvedusios socialinio draudimo įmokų viršutines ribas, nuo kurių nebereikia mokėti mokesčių.
Mūsų šalyje tai irgi buvo suplanuota, bet „valstiečių“ pastangomis šis projektas numarintas. Beje, šios ribos labai baugina ir Prezidentūrą – neva tai lengvatos ir taip daug uždirbantiems.
Bet ar tikrai? Jei nereikėtų mokėti „Sodrai“ nuo 10 vidutinių atlyginimų (dabar – per 8 tūkst. eurų), jos praradimai siektų 15 mln. eurų, jei nuo 5 atlyginimų – 90 mln. eurų per metus.
Tik ar apskaičiuota, kiek ta pati „Sodra“ surinktų papildomai, jei tokias algas gaunančių darbuotojų šalyje padaugėtų bent trimis tūkstančiais? Praradimų nebūtų jokių, pensijas būtų galima toliau didinti. Mažėtų ir pajamų nelygybė.
Akivaizdu, kad išeitis – daug dirbantys ir daug uždirbantys žmonės, kurie išlaikytų tuos, kuriems reikia paramos. Bet mūsų politikai dedasi besirūpinantys vien pastaraisiais ir mėgina jiems pataikauti. O ateitis tautos išrinktiesiems, regis, rūpi tik tiek, kiek galima tikėtis sėkmės dar vienuose rinkimuose.
