Tris mėnesius trukusi nuotykių ieškotojų odisėja baigta – visi avantiūristai, iš Maroko ir Alžyro mėginę prasibrauti į Vakarų Europą, jau išskraidinti namo.
Juodojoje jūroje su mūsų šalies vėliava ir lietuviška įgula plaukiojančiame Ukrainos laivybos bendrovei „Ukrferry“ išnuomotame 190 metrų ilgio kelte „Kaunas Seaways“ dvylika tamsaus gymio pabėgėlių aptikta šių metų liepos pabaigoje.
Nelegalūs migrantai pastebėti denyje po to, kai keltas su kroviniais ir keleiviais jau buvo išplaukęs iš Turkijos Haidarpašos uosto. Pasiekęs atvirus vandenis „Kaunas Seaways“ suko įprastu maršrutu – Ukrainos Černomorsko uosto link.
Sulaikyti migrantai neturėjo jokių asmens tapatybės ir kelionės dokumentų. Nežinia kaip įsibrovę į keltą jūrų zuikiai net ir nesislapstė nuo įgulos – išsiropštę iš denio, kur rikiuojami sunkvežimiai, užkaborių jie šypsodamiesi pasidavė jūrininkams.
Migrantai tikėjosi Černomorske išlipti ir traukti toliau savais keliais, tačiau planas neišdegė.
Kelionė truko net tris mėnesius ir baigėsi tuo, kad visi jie išskraidinti ten, iš kur atvyko.
„Penktadienį iškraustėme paskutinį migrantą. Išties būta neeilinės situacijos – pirmą kartą susidūrę su tokiomis problemomis džiaugėmės, kad jos pagaliau baigėsi“, – kalbėjo laivybos kompanijos „DFDS Seaways“ vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas.
Šios kompanijos valdomas keltas „Kaunas Seaways“, anksčiau plaukiojęs Baltijoje, dabar iš Haidarpašos reguliariai gabena krovinius ir keleivius į Černomorsko uostą.
„Kelto „Kaunas Seaways“ reisas per Juodąją jūrą nuo Haidarpašos uosto netoli Stambulo iki Černomorsko, nelygu oro sąlygos, trunka 21–24 valandas.
Lietuvos jūrininkai į keltą be jokių asmens dokumentų, bilietų, pinigų nelegaliai įsibrovusių migrantų negalėjo išlaipinti jokioje užsienio šalyje – jų purtėsi ir Turkija, ir Ukraina.
Kelte „Kaunas Seaways“, kuriame telpa apie 250 keleivių, migrantus iš Alžyro ir Maroko iš pradžių akylai stebėjo jūrininkai, o vėliau teko samdyti profesionalią apsaugos tarnybą.
Apsaugininkų prireikė po to, kai jauni, darbingi, sveikata trykštantys vyrai, įsižeidę dėl suvaržytos judėjimo laisvės, ėmė niokoti kajutes – buvo jas užtvindę, mėgino padegti.
Tarptautinės jūrų teisės konvencijos ir įstatymai gana miglotai apibrėžia atsakomybę už laivuose aptiktus migrantus, atsibasčiusius arba nelegaliai atgabentus iš kitų valstybių.
Paradoksas, kad pirmiausia komercinių laivų savininkai yra atsakingi už nelegalių klajūnų sveikatą ir gyvybę, kol jie dar neiškraustyti.
