„Prezidentė padarė didelę klaidą, kad pradėjo žaisti pagal užkulisinio pasaulio taisykles. Ji tapo to pasaulio dalimi“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pareiškė valdančiųjų valstiečių atstovas Seimo narys P.Urbšys.
Šiems žodžiams pritarti galima jau vien dėl labiausiai akį rėžiančių susirašinėjimo aspektų.
Pirmiausia tai prašymas E.Masiuliui, į kurį šalies vadovė žvelgė kaip į tarpininką tarp jos ir „MG Baltic“, paprašyti koncerno vadovo D.Mockaus, jog jis „patrauktų savo skaliką“ – žurnalistą T.Dapkų, kritikavusį D.Grybauskaitės teiktus kandidatus į generalinius prokurorus.
Antra, Seime pagaliau patvirtinto generalinio prokuroro E.Pašilio kandidatūros derinimas per E.Masiulį su tuo pačiu koncernu.
Negana to, E.Pašilio pavaduotoju buvo siūloma paskirti „MG Baltic“ advokatą G.Danėlių. Beje, visai neseniai pati prezidentė nepanoro jo skirti teisingumo ministru dėl tos pačios sąsajos.
Trečia, intrigos prieš dabartinį premjerą S.Skvernelį prašant E.Masiulio, kad jis įtikintų tuomečius valdančiuosius socialdemokratus išmesti tą „pavojingą populistą“ iš vidaus reikalų ministro posto.
Kiti laiškai irgi rodo, kad D.Grybauskaitės prezidentavimo stilius – užkulisinės intrigos, spaudimas, kova prieš jai nepatinkančias politines jėgas, tendencingai remiant jų priešininkus ir jais naudojantis.
Negana to, be skrupulų naudojamasi ir teisėsaugos informacija, kuri turėtų būti neprieinama net prezidentui.
Juk tuomet, kai D.Grybauskaitė gąsdino Seimo valdybą neva turima pažyma, kad kandidatei į generalinius prokurorus E.Dambrauskienei siūloma „išsipirkti postą“, greičiausiai operavo žiniomis iš teisėsaugos, kurios taikiklyje jau buvo „MG Baltic“.
Intrigos manipuliuojant politikais, vienus pjudant su kitais ir apskritai kovojant dėl vietos po saule – vieša paslaptis. Tokių metodų griebiasi net aukščiausi pareigūnai, o D.Grybauskaitė, kaip matome, nebuvo išimtis.
Žinoma, nieko bloga, kad aukščiausi politikai susirašinėja elektroniniu paštu ar kitokiais būdais bendrauja su jiems patinkančių partijų lyderiais.
Būtent tokiais argumentais dabar stengiasi nuplauti prezidentės mundurą patys fanatiškiausi jos rėmėjai, kurie dvi dienas po „Lietuvos ryto“ publikacijos sutrikę tylėjo laukdami pačios šalies vadovės žodžio.
Bet juk esmė ne pats susirašinėjimo faktas, tačiau to bendravimo turinys. O jis – skandalingas. Nepaisant to, sulaukusi netikėto smūgio Prezidentūra, matyt, vis dėlto tikėjosi, jog tyla bus geriausia byla, skandalas neišsiplės ir savaime užges.
Tačiau apsirikta. Įkandin „Lietuvos ryto“ susirašinėjimu puolė domėtis kitos svarbiausios žiniasklaidos priemonės, sureagavo politikai, politologai, teisininkai.
Todėl prezidentė iš pradžių per savo patarėjus, o vakar ir per LRT transliuotame interviu patvirtino, kad toks bendravimas buvo, laiškus E.Masiuliui ji rašė, o juose esą galėjo prasprūsti ir griežtesnis žodis.
Šalies vadovė aiškino negalinti patvirtinti laiškų autentiškumo: „Patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu ir tekstas būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir bus, truputį vėliau paaiškinsiu – kodėl. Negaliu patvirtinti vien dėl to, kad bet koks tekstas ir mano komentarai gali būti panaudoti byloje.“
Prezidentės gynėjai teigia, jog susirašinėjimo paviešinimas naudingas teismo laukiančiam E.Masiuliui, o galbūt ir koncernui.
Neatmestina. Paaiškėjus, kad su koncernu bendravo ne tik buvęs liberalų lyderis, o jo bendrininkė kai kuriais atvejais buvo pati D.Grybauskaitė, kaltinamieji gali aiškinti, kad taip bendrauti lyg ir buvę normalu.
Matyt, reikėtų įsiklausyti ir į dar vieną E.Masiulio komentarą „Lietuvos rytui“: „Jeigu jau kalbame apie politinės sistemos išvalymą, valykimės visi.“
Šie žodžiai – ir aiški žinutė prezidentei.
Kyla ir daugiau klausimų: kodėl tyrėjai, kurie turėjo E.Masiulio susirašinėjimą su prezidente ir net žadėjo apie tai jo klausinėti, staiga atsisakė laiškus įtraukti į bylą?
Valdantieji valstiečiai šiuo atveju teisūs sakydami, jog būtina kuo atidžiau ištirti D.Grybauskaitės santykius su korupcijos byloje kaltinamu koncernu, jos įtaką teisėsaugai ir spaudimo žiniasklaidai faktus.
Netgi prabilta apie apkaltos proceso prezidentei galimybę. Ir tai kalba ne tik savo sąskaitų su šalies vadove turintys politikai, bet ir nepriklausomi teisininkai.
Kad ir kaip būtų, pirmiausia šią istoriją būtų privalu įtraukti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vykdomą parlamentinį tyrimą dėl neskaidrių politikų ir verslo ryšių. Tik ar parlamentarai išdrįs?
