Dėl savo skambių pareiškimų apie derybas su Jungtine Karalyste ir jos lyderę Theresą May praėjusią savaitę į pasaulio žiniasklaidos akiratį patekusi D.Grybauskaitė vėl pakurstė kalbas, kad ji gali taikytis į aukštus postus Briuselyje.
Nors kitų metų vidurvasarį antrąją prezidento kadenciją baigsianti politikė nežada pasilikti Turniškėse, abejojama, kad ji ims rūpintis tik naujai statomu savo namu užmiestyje.
Tiesa, neseniai pensinio amžiaus sulaukusi 62 metų D.Grybauskaitė savo ateities planų kol kas neatskleidžia. Tačiau kai kurie politikos ekspertai ją matytų kitoje aukštoje kėdėje.
Pavyzdžiui, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas dabartinę prezidentę regi ES vadovo poste ir mano, jog mūsų šalies diplomatai turėtų aktyviai veikti įtikinėdami Europą, kad toks paskyrimas būtų geras žingsnis.
Vėl atkreipė dėmesį į save
Stebėdamas praėjusią savaitę Briuselyje vykusias sudėtingas Europos šalių lyderių derybas dėl „Brexit“ prezidentės elgesį apžvalgininkas Vidas Rachlevičius pavadino keistoku ar net panašiu į demaršą.
„Ir ES vadovai, ir Th.May kalbėjo apie nuveiktą didelį darbą, tam tikrą pažangą ir vylėsi, kad susitarti vis dėlto įmanoma ir tai bus bandoma padaryti.
Tuo metu D.Grybauskaitė dar prieš derybas kaip kirviu nukirto: „Jokios pažangos šiandien nebus.“ Šį pareiškimą cituoja Jungtinės Karalystės televizijos ir jis visiškai nedera prie bendro geranoriško tono. Netenka abejoti, kad tai yra apskaičiuotas ir pasvertas prezidentės žingsnis“, – savo įžvalgomis viešai pasidalijo apžvalgininkas.
AP nuotr.
Grėsmingai skambančius Lietuvos vadovės žodžius apie Jungtinės Karalystės vyriausybę ir jos lyderę citavo tokie žiniasklaidos gigantai kaip „Bloomberg“, „Guardian“, „Reuters“.
Ypač buvo akcentuojamas toks D.Grybauskaitės sakinys: „Labai sunku derėtis, kai žinai, kad prieš tave sėdintis žmogus (Th.May. – Red.) nelabai žino, ko nori.“
V.Rachlevičius įsitikinęs, jog taip prezidentė sąmoningai siekė būti labiau matoma: „Tikrieji Europos lyderiai dar bandė būti politiškai korektiški, o D.Grybauskaitė pasirodė visai kitaip. Tai rizikinga strategija, bet jeigu sieki posto, tai vienintelis būdas atkreipti dėmesį.
Tačiau ar Europos Sąjunga yra pasirengusi turėti geležinę ledi? Tas mūsų prezidentės kietumas ne visą laiką ir ne visiems gali būti priimtinas.“
Politikės privalumas – lytis
Bet ar pretenduojant į tarptautinius postus D.Grybauskaitei nereikės ir Lietuvos valdžios užtarimo? Ar ne dėl to sušvelnėjo buvęs karingas šalies vadovės tonas kalbant apie vidaus politiką?
„Lietuvos ryto“ pakalbintas Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas priminė, kad dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas į šias pareigas buvo paskirtas nepaisant griežtų Lenkijos valdžios protestų.
G.Kirkilas mano, kad prezidentė galėtų taikytis būtent į šią poziciją, nes Europos Komisijos vadovo postą dalysis rinkimus laimėjusios partijos.
„Kaip žinoma, D.Grybauskaitė nepriklauso nė vienai partijai, todėl vargu ar galėtų tikėtis jų paramos. Bet iki šiol šioms institucijoms vadovavo tik vyrai, todėl dabar gali kilti diskusijų, kad vieną šių postų turėtų užimti moteris. Ar tai galėtų būti D.Grybauskaitė su savo aštria retorika?
Ir taip, ir ne. Vieni mano, jog Europos Sąjungos prezidentas turėtų būti savotiškas moderatorius, kiti net ir apie D.Tuską sako, kad jis galėtų būti kietesnis. Bet yra ir kitų nuomonių“, – kalbėjo „socialdarbietis“.
G.Kirkilas nesureikšmino praėjusią savaitę Briuselyje skambėjusių D.Grybauskaitės žodžių, bet neatmetė, kad ji gali pretenduoti į kokias nors aukštas pareigas užsienyje: „Ir turi nemažai šansų. Ji užima valstybės vadovo postą, prieš tai buvo eurokomisarė, yra žinoma, turi reikiamos patirties.“
Vien noro nepakanka
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius abejojo prezidentės galimybėmis užimti aukštą postą Briuselyje.
„Manau, kad D.Grybauskaitė negali pretenduoti vadovauti Europos Vadovų Tarybai. Nematau jokių galimybių, kad šis svarbus postas antrą kartą iš eilės atitektų tam pačiam regionui.
Be to, tiek šios, tiek ir Europos Komisijos vadovo pareigos reikalauja diplomato gebėjimų – būtina mokėti derinti skirtingas nuomones, glaistyti nesutarimus, paglostyti įžeidžių politikų savimeilę.
D.Grybauskaitė tam visiškai netinka. Ji tokių savybių neturi, ir visi tai žino. Viena yra norėti posto, visai kita – jį gauti. Visą laiką pretendentų yra daugiau nei postų“, – kalbėjo K.Girnius.
Politologas kritikavo prezidentę, kad galbūt siekdama asmeninių tikslų kai kuriais savo pareiškimais ar laikysena gali ir pakenkti mūsų šalies interesams, pavyzdžiui, palaikant Lenkiją jos ginče su Briuseliu.
„Be to, toks elgesys nepadidintų jos galimybių. Kaip jai būtų galima vėliau patikėti vadovaujamą postą, jeigu ji eina prieš bendrą Europos Sąjungos poziciją?“ – svarstė K.Girnius.
Politologas D.Grybauskaitės karjeros galimybėmis abejojo ir dėl to, kad, jo nuomone, ryškesni už prezidentę buvę Latvijos ir Estijos vadovai irgi negavo jokių aukštų postų Briuselyje.
Apklausa buvo palanki
Vis dėlto galimos Lietuvos prezidentės ambicijos tęsti karjerą užsienyje nėra visiškai nepamatuotos.
Antai pavasarį paskelbta ES institucijų darbuotojų ir ekspertų apklausa D.Grybauskaitei buvo palanki – ji pateko tarp favoritų, kurie nuo 2019 metų galėtų perimti Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą. Net 20 proc. apklaustųjų pareiškė, kad ji galėtų būti išrinkta į šias pareigas. D.Grybauskaitę šioje apklausoje lenkė tik Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
Apklausą atlikęs analitinis centras „VoteWatch Europe“ teigė, kad Lietuvos atstovė turi geografinį pranašumą – esą šiai institucijai ir toliau gali vadovauti politikas iš Vidurio ar Rytų Europos.
Susiję straipsniai
Tačiau aukšta Europos Parlamento vadovybės administracijos pareigūnė „Lietuvos rytui“ neoficialiai sakė nepastebėjusi, kad pastaruoju metu D.Grybauskaitė ar kas nors jos vardu vykdytų lobistinį darbą ir agituotų už jos paskyrimą į kurį nors aukštą postą.
„Vienas pagrindinių Lietuvos vadovės trūkumų – ji nepriklauso jokiai pagrindinei partijai ar politinei grupei. Vien dėl to jai sunku vykdyti ir kokį nors lobistinį darbą. Kita vertus, tai ji gali pateikti ir kaip savo privalumą.
Dar vienas privalumas – jei bus nuspręsta vis dar vadinamųjų naujųjų ES narių naudai, ji yra tikrai stipri kandidatė.
Bet, žinoma, D.Grybauskaitė turėtų būti ne vien Lietuvos, bet visų trijų Baltijos šalių kandidatė.
Pagaliau tai, kad ji moteris, irgi gali suvaidinti nemažą vaidmenį dėl lyčių lygybės sumetimų“, – kalbėjo Europos Parlamento pareigūnė.