Tačiau opozicijoje esantys konservatoriai tvirtina – net su prezidentės pataisomis partijų finansavimo pataisų projektas lieka ydingas. Socialdarbiečių nuomone, tokia konservatorių nuomonė tiesiog rodo, kad pasirinktas kelias konfrontuoti.
Pastarąją savaitę valdantiesiems nesugebėjus priimti sprendimo, užtikrinančio 200 tūkst. eurų siekiančią dotaciją „socialdarbiečiams“, valstietė Agnė Širinskienė teigia, kad sutiktų ir su prezidentės siūlymais, pateiktais vetavus valstiečių balsais Seime priimtas partijų finansavimo įstatymo pataisas.
Politikė pabrėžia, kad su valstiečių frakcija šio klausimo dar nesvarstė, tačiau pati asmeniškai neatmetanti galimybės, kad ketvirtadienį planuojamame balsavime valstiečiai, nepaisant nepritarimo kai kuriems D. Grybauskaitės siūlymams, gali palaikyti šalies vadovės iniciatyvas, nes, pasak jos, tai leistų koalicijos partneriams valstybės dotacijos tikėtis greičiau nei teikiant iš naujo įstatymo projektą.
„Puikiai suprantame, kad esamu momentu (Seimo. – ELTA) Statutas yra įstumiamas į tam tikrą situaciją. Mes galime pritarti arba visoms prezidentės pataisoms, arba nė vienai, kitaip tariant, mes negalime selektyviai pasirinkti vieno gabalo, kuriam pritarti“, – Eltai aiškino A. Širinskienė.
„Norint greito sprendimo ir norint planuoti biudžetą, tai paprasčiausias ir greičiausias kelias būtų tiesiog pritarti (prezidentės. – ELTA) pataisoms“, – argumentavo valstietė.
Su tokia strategija teigė sutinkąs ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas. Jis tvirtino, kad yra linkęs pritarti partijų finansavimo įstatymo priėmimui su D. Grybauskaitės pataisomis.
Tačiau toks įstatymo priėmimas gali būti tik tarpinis žingsnis. A. Širinskienė pridūrė, kad priėmus partijų finansavimo įstatymą su D. Grybauskaitės siūlytomis pataisomis, vėliau būtų galima registruoti atskirų įstatymo dalių, kurioms nepritariama, pataisas.
Tačiau Seimo opozicija, atkakliai nepalaikiusi valdančiųjų teikto ir Seime priimto projekto, nerodė optimizmo palaikant ir prezidentės siūlomas partijų finansavimo įstatymo pataisas.
Pasak konservatoriaus Jurgio Razmos, nepaisant kai kurių gerų D. Grybauskaitės pasiūlymų, politinių partijų finansavimo projektas lieka ydingas, nes rinkimuose nedalyvavusiai partijai finansavimas vis tiek bus numatytas.
„Nemanau, kad mūsų pozicija pasikeistų. Tuomet visa frakcija, vieningai nesiregistruodama, sutrukdė įstatymo su prezidentės pataisoms priėmimą, mat prezidentės pataisos nuo valdančiųjų pirminių siekių ne tiek daug ir skiriasi. Tik tiek, kad ji siūlo finansinę paramą LSDDP skirti ne šiais metais, bet nuo kitų metų, numačius lėšas biudžete. Mano manymu, jei visos naujai įsikūrusios partijos niekada negavo tokios paramos, tai kodėl dabar reikėtų daryti išlygą šiai partijai“, – kalbėjo konservatorius.
Pasak LSDDP lyderio G. Kirkilo, tokia konservatorių užimta pozicija tiesiog rodo, kad jie pasirinko konfrontuoti su „socialdarbiečiais“.
„Aš labai stebiuosi, kad konservatoriai nebalsavo už prezidentės veto. Tai yra labai keista ir tai reiškia, kad jie tikrai konfrontuoja su mumis“, – Eltai kalbėjo G. Kirkilas. Galiausiai atsakydamas į opozicijos užmojus toliau sabotuoti įstatymo projekto priėmimą, politikas pabrėžė, kad balsuos tol, kol partijų finansavimo įstatymas bus priimtas.
ELTA primena, kad nepaisant valdančiųjų lyderių deklaruotų užmojų, valstiečiams ir „socialdarbiečiams“ pastarąją savaitę nepavyko atmesti prezidentės D. Grybauskaitės vetuoto politinių partijų finansavimo įstatymo, reikalingo valstybės dotaciją skirti rinkimuose nedalyvavusiai LSDDP.
Kadangi antrojo pusmečio dotacija partijoms turi būti pervesta iki lapkričio 15 d., „socialdarbiečiai“, valdantiesiems nesugebėjus priimti siūlytų įstatymų pataisų, šiais metais liks be 200 tūkst. eurų valstybės lėšų.
Seime taip pat neužteko balsų atmesti prezidentės veto Biudžeto įstatymo pataisai, kuri „socialdarbiečių“ finansavimui būtų leidusi Vyriausybei skolintis.
Spalio 26 d. D. Grybauskaitė vetavo ir tobulinti grąžino valdančiųjų iniciatyva Seime priimtas bei daug diskusijų sukėlusias pataisas, kurios į valstybės lėšas leistų pretenduoti LSDDP.
Pasak prezidentės, siūlomas finansavimo modelis mažina kokybės standartus partijoms ir sukuria prielaidas neatsakingai švaistyti biudžeto lėšas, kai Lietuvos politinė sistema ir taip išgyvena pasitikėjimo krizę.
Siekdama daugiau skaidrumo finansuojant politines partijas, D. Grybauskaitė siūlė įvesti tris saugiklius dotacijas gauti siekiančioms, bet rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms.
Pirmasis saugiklis numato, kad dotacijos būtų mokamos tik iki artimiausių Seimo rinkimų, kol partija įgaus galimybę pretenduoti į įprastą biudžetinį finansavimą. Antruoju saugikliu siūloma nutraukti tokios dotacijos mokėjimą partijai, jeigu ji susijungia su kita valstybės finansuojama partija. Galiausiai siūlomas saugiklis, jei pagrindinė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo, jos pagrindu įkurtam naujam politiniam vienetui dotacija apskritai neturėtų būti skiriama.
Atmesdama valdančiųjų siūlytas pataisas, D. Grybauskaitė nepritarė ir tam, kad nuo 2020 m. būtų visiškai atsisakyta procentinės balsų kartelės. Pasak jos, tai reikštų, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamos visos be išimties partijos, net ir vienadieniai politiniai dariniai.
Vetavusi pataisas prezidentė siūlo likti prie dabartinės finansavimo tvarkos, kai dotaciją lemia gauti rinkėjų balsai, o ne laimėti mandatai. Tačiau šalies vadovė sutinka nuo 3 iki 2 procentų sumažinti kartelę, leidžiančią partijai pretenduoti į biudžeto pinigus.
