Neužgesus Sauliaus Skvernelio ir D.Grybauskaitės priešpriešai 36-erių K.Mažeikos paskyrimas buvo paskendęs migloje – dar išvakarėse valstiečiai svarstė, jog jam gali būti parodytos durys. Ne tik dėl to, kad premjeras kandidatūros iš anksto nederino su prezidente.
Viena aptarinėtų galimų kliūčių – pastaruoju metu sklidusios kalbos apie Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujančio K.Mažeikos keistą laikyseną parlamente priimant biodegalų gamintojams palankias įstatymo pataisas.
Paatviravo tik STT vadovui
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, tą pačią dieną, kai K.Mažeika buvo viešai įvardytas kandidatu į aplinkos ministrus, Seimo nariai socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Algimantas Salamakinas susitiko su STT vadovu Žydrūnu Bartkumi.
Politikai esą pateikė informacijos apie galimus neskaidrius valstiečio susitarimus su verslininkais, suinteresuotais tuo metu Seime svarstytų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų priėmimu.
J.Sabatauskas „Lietuvos rytui“ patvirtino susitikęs su STT vadovu, jis neneigė ir kalbėjęs apie įtartinas įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes.
„Jei prezidentė pasirašė dekretą dėl K.Mažeikos skyrimo, gal tai buvo tik gandai? Galbūt jie nepasitvirtino?
Mano reikalas buvo gautą informaciją perduoti atitinkamoms tarnyboms. Toliau – jų darbas“, – trečiadienį sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnas.
STT informacijos apie Ž.Bartkaus susitikimą su parlamentarais nepaneigė.
„Kiekviena informacija yra vertinama, tikrinama ir priimami sprendimai pagal teisės aktus“, – taip atsakė STT, pasiteiravus, ar tarnybai pateiktos žinios pasiekė ir prezidentę.
Priešinimasis atrodė keistas
„Lietuvos ryto“ žiniomis, socialdemokratus privertusią sunerimti informaciją pateikė su biodegalų verslu susijęs buvęs Seimo narys. Prieš lemiamą balsavimą jis esą pranešė, kad su K.Mažeika jau viskas sutarta – įstatymui priimti daugiau kliūčių nebus.
Netrukus su šiuo asmeniu susisiekė STT tyrėjai ir pasiūlė susitikti.
„Buvau kavos su jais išgerti. Pasikvietė pokalbio, domėjosi, ką žinau apie įtaką iš šalies, kodėl Aplinkos apsaugos komitetas nepritaria Vyriausybės siūlomam įstatymo pataisų variantui“, – „Lietuvos rytui“ sakė buvęs parlamentaras, prašęs neminėti jo pavardės.
Pašnekovas teigė informavęs STT pareigūnus, kad tam ypač priešinosi K.Mažeika: „Jis turėjo interesą ir stabdė priėmimą prisidengdamas, esą didesnis biodegalų kiekis gali pakenkti senesnių mašinų varikliams.
Bet šis argumentas buvo niekinis. Aš žinau, su kuo jis bendravo ir ko prašė, bet to sakyti negaliu. Galiu tik pasakyti, kad tai – bioetanolio gamintojai.“
Tiesa, verslininkas neatsakė, ar galimus K.Mažeikos interesus jis atskleidė ir STT pareigūnams.
„Viskas baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis – pataisos priimtos. Tai gal neverta apie tai rašyti? Vyriausybė ir Energetikos ministerija viską sustatė į vietas. Kiek žinau, galutinį žodį tarė premjeras S.Skvernelis.
Man tik pasirodė labai keista, kodėl K.Mažeika tam taip smarkiai priešinosi, juk turėjo būti priešingai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo pataisų svarstymo užkulisius STT praskleidęs eksparlamentaras.
Projektas strigo komitete
Iš tiesų, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų svarstymą Seime lydėjo keistoki valdančiųjų viražai, kuriuos „Lietuvos ryto“ kalbintiems politikams itin sunkiai sekėsi logiškai paaiškinti.
Praėjusių metų spalį A.Salamakinas su kolegomis pasiūlė įteisinti, kad Lietuvoje į benziną būtų įmaišoma ne 5, kaip yra dabar, bet 10 proc. biodegalų.
Tokį siūlymą Seimo nariai grindė tarptautiniais įsipareigojimais padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.
Jie taip pat neabejojo, kad toks siūlymas turėtų sulaukti ir valstiečių pritarimo, nes išaugus biodegalų poreikiui ūkininkai galėtų parduoti daugiau grūdų, iš kurių gaminamas į benziną maišomas bioetanolis.
Biodegalų asociacijos rengtas įstatymo pataisas palankiai įvertino ir Vyriausybė, bet praėjusių metų rudenį jos netikėtai ėmė strigti Aplinkos apsaugos komitete.
Jis nutarė, jog Lietuvoje turi būti prekiaujama degalais, kuriuose bioetanolio būtų 7 procentai. Esą didesnis kiekis gali pakenkti Lietuvoje naudojamų senesnių automobilių varikliams, be to, esą gali didėti degalų sąnaudos, o tai padidintų jų kainą.
Rūpėjo seni automobiliai
Aplinkos apsaugos komiteto vadovo rūpestis senais automobiliais, o ne švaresniu oru dominavo ir kovo 12-ąją projektą svarstant Seimo posėdžių salėje.
K.Mažeika užsipuolė projektui pritarusias Energetikos ir Susisiekimo ministerijas. Anot politiko, komitetui nepavyko išsiaiškinti, koks bus poveikis seniems automobiliams, kai į tradicinius degalus bus įmaišoma daugiau ekologiškų degalų.
Valstietis nuogąstavo ir dėl to, kad esą neatsakinga maistui naudojamus grūdus paversti degalais.
Komiteto pirmininkui antrino ir valstietė Virginija Vingrienė, pareiškusi, kad bioetanolio naudojimas gali padidinti anglies dioksido išmetimą į aplinką, ir ragino pereiti prie antros kartos biodegalų.
Kaip liudija Seimo posėdžio, kuriame įstatymo pataisa buvo atmesta, stenograma šie valstiečių nuogąstavimai suglumino A.Salamakiną. Jis tada pareiškė supratęs, kad Lietuvoje naftininkai yra kur kas galingesni nei žemdirbiai – jie visą laiką laimi tokius balsavimus.
Socialdemokratas įgėlė V.Vingrienei: „Miela žalioji, daugiau nesakykite, kad jūs palaikote žaliuosius. Jūs palaikote naftininkus ir gamtos teršėjus.“
Netikėtas kūliavirstis
Po audringų diskusijų Seimo salėje batalijos dėl 10 proc. biodegalų vėl persikėlė į Aplinkos apsaugos komitetą. Kovo 20-ąją vykusiame jo posėdyje dar kartą buvo nuspręsta nepritarti A.Salamakino siūlymui.
Komitetas pritarė K.Mažeikos ir jo frakcijos kolegų Viktoro Rinkevičiaus, Valiaus Ąžuolo, Vidos Ačienės, Kęstučio Bacvinkos, Juozo Varžgalio bei Petro Nevulio projektui, kuris numato, kad biodegalai galėtų sudaryti nuo 5 iki 10 proc. degalų.
Bet jau kitą dieną Seimo salėje įvyko stebuklas – pastarosios pataisos buvo atmestos (už jas balsavo 13, prieš 35, susilaikė 51), o vadinamajam A.Salamakino projektui pritarė 92 Seimo nariai, prieš jį nebalsavo nė vienas, o susilaikė 12.
Įdomu ir tai, kad nuomonę staiga pakeitė net 41 valstiečių frakcijos narys. Tiesa, pats K.Mažeika, nors ir buvo posėdžių salėje, balsuojant nedalyvavo.
Liberalui buvo neaišku
Bet staigaus valstiečių viražo K.Mažeika niekaip nepaaiškino.
Tuo metu balsavimo išvakarėse Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiui pirmininkavęs liberalas Simonas Gentvilas pranešė, jog gautas istorinis laiškas, kurį parašė Lietuvos degalinių sąjunga, Naftos produktais prekiaujančių įmonių sąjunga ir „Orlen Lietuva“, o laiške sakoma: pilkime, maišykime į benziną daugiau atsinaujinančių išteklių.
Vėliau kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ liberalas abejojo, ar iš esmės pasikeitusią K.Mažeikos ir kitų valdančiųjų poziciją galėjo lemti būtent šis laiškas.
„Aš valstiečių nesupratau. Man buvo neaišku, kodėl jie tam priešinosi, o dar keisčiau atrodė staigus nuomonės pakeitimas.
Gal atsirado daugiau politikų, kurie suprato, kad tai bus naudinga ūkininkams ir mūsų pramonei?
Galbūt jiems pavyko įtikinti ir kitus. K.Mažeika kažkodėl tam visą laiką prieštaravo, nors svarių argumentų neturėjo“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Jis svarstė, jog galbūt valstiečiai projektui priešinosi ir dėl to, kad turi interesų šiame versle.
Akis atvėrė tik ekspertai?
K.Mažeika trečiadienį „Lietuvos rytui“ teigė, kad į STT kviestas nebuvo, su jokiais intrersų turinčiais verslininkais slapta nesusitikinėjęs, o apie erzelį, kilusį dėl įstatymo pataisų priėmimo, jam esą nieko nėra žinoma.
Paklaustas, kas atsitiko prieš lemiamą balsavimą, Aplinkos komiteto vadovas aiškino, kad jo ir daugumos valstiečių nuomonė esą staiga pasikeitė gavus ekspertų patikinimą, kad senam Lietuvos automobilių parkui tai neturės neigiamos įtakos.
Pasiteiravus, kodėl būsimam aplinkos ministrui labiau rūpėjo seni automobiliai, o ne mažesnė oro tarša, K.Mažeika dėstė, jog buvo vertinamos visos aplinkybės, o abejones išklaidė ekspertai: „Buvo normali diskusija. Juolab kad toks sprendimas atitinka europinę direktyvą ir mūsų šalies energetikos strategiją“.
Politikas neigė kad jo pozicija dėl pataisų galėjo pasikeisti dėl naujo, kandidato į aplinkos ministrus, statuso.
Didžiulį ūkį turintis K.Mažeika taip pat neigė turįs kokį nors asmeninį interesą, nes biodegalų gamintojams grūdų neparduodantis: „Kiek žinau, jie superka kvietrūgius, o mano šeimos ūkyje jų nedaug buvo pasėta tik šiemet. Apie kitus frakcijos narius irgi negaliu nieko pasakyti.“
