Studijų kainą sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams, lėšos studentams skatinti ir studijoms reikalingoms prekėms bei paslaugoms.
Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje vienos mažiausių Europos Sąjungoje, studijų krepšelis nedidėjo nuo 2009 metų.
Dėstytojai uždirbs daugiau
Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų. Tik nuo praėjusių metų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti skirta papildomai lėšų. Tai didina ir studijų krepšelį.
Skaičiuojant bendrą dėstytojų atlyginimų padidinimą per dvejus metus – nuo 2017 m. iki 2019 m. – jis sudaro 40 proc.
Daugėja pinigų stipendijoms
Didinama ir studijų krepšelio dalis, skirta studentams skatinti. Ar tai reiškia, kad didės skatinamosios stipendijos, o gal jas gaus daugiau gerai besimokančių studentų?
Lėšos studentams skatinti didėja 13 proc. ir sudarys vidutiniškai 132,8 euro vienai studijų vietai.
Kokio dydžio skatinamąsias stipendijas mokėti ir kiek studentų jas gaus, sprendžia pačios aukštosios mokyklos. Tad jau nuo konkrečios aukštosios mokyklos priklausys, ar papildomas lėšas ji panaudos skirdama daugiau skatinamųjų stipendijų, ar keldama jų dydį.
Brangiausia parengti pilotus
Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos valstybės lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų.
Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 euro.
Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių mokslų, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis.
Universitetuose brangiausiai kainuoja rengti pilotus – nuo naujų mokslo metų šioms studijoms ketinama skirti 13 418 eurų, kolegijose daugiausia lėšų skiriama muzikos studijoms – 5223 eurai per metus.
Mažiausiai valstybei kainuoja socialinių mokslų studijos: nuo naujų mokslo metų joms bus skiriama 1466 eurai per metus universitetuose, 1283 eurai kolegijose.
Tenka mokėti ir patiems
Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose studijų kainą padengia valstybė, valstybės nefinansuojamose vietose – patys studijuojantieji.
Valstybės nefinansuojamų studijų kainą nusistato pačios aukštosios mokyklos. Kaip rodo patirtis, nusistatydamos studijų kainą jos orientuojasi į valstybės nustatytąją.
Šiuo metu jau studijuojantiems ir mokantiems už mokslą studentams jų priėmimo metu nustatytos studijų sutarties sąlygos, tarp jų ir studijų kaina, gali būti keičiamos tik šalių susitarimu ir tiktai tokiu atveju, jei tai buvo numatyta studijų sutartyje: pavyzdžiui, studijų kainos indeksavimo, didinimo ar pan. atvejais.
Planuojama priimti daugiau
Šių metų priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose planas rengiamas atsižvelgiant į tai, kiek 2018 m. suplanuotų vietų buvo užpildyta.
Pernai planuota priimti 7661 pirmakursį į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir 8830 – kolegijose, o priimta 6867 universitetuose ir 4831 kolegijose.
Šių metų priėmimui skirtų studijų vietų skaičius bus didesnis už pastaruosius.
Palyginti su praėjusiais metais, numatoma dalį technologinėms studijoms skirtų lėšų skirti kitoms studijoms, kurios tarp stojančiųjų yra daug populiaresnės.
