Tarsi būtų iš anksto numanę knygos pavadinimą krūpčioti liovėsi ir tiesą rėžė prokurorai.
Po „Lietuvos ryto“ tyrimo apie Generalinėje prokuratūroje suvešėjusį nepotizmą – savų stūmimą į aukštus postus – pareigūnai prabilo apie juodąjį periodą.
Politikai kišosi į tyrimus, pagal užsakymą buvo kurpiamos bylos, pateikiami sąrašai žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, o su neparankiais susidorojama. Bylos į teismus atiduodamos be rimtų įrodymų, o įtariamųjų ir kaltinamųjų vis daugėja.
Toks prokurorų atvirumas tapo tikru akibrokštu šventinėmis nuotaikomis užsikrėtusiai S.Daukanto rūmų svitai ir apkartino šeimininkės palydėtuves.
Šokiruojančių faktų pažėrė gerą vardą pelnę, nemažai garsių bylų ištyrę prokurorai J.Rėksnys ir G.Jasaitis.
Jų kantrybės taurę perpildė „Lietuvos ryto“ atskleisti faktai, kaip E.Pašilis stūmė savo dukters krikštatėvį J.Gelumbauską karjeros laiptais ir viešai melavo.
E.Pašilis dukters krikštatėvio skyrimą į Panevėžio apylinkės prokuratūros vadovus pateisino tikindamas, kad jis turi vertingos patirties – neva yra dirbęs diplomatinėje tarnyboje.
Bet „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad J.Gelumbauskas niekada nedirbo diplomatinėje tarnyboje, o buvo tiktai paprastas raštvedys ambasadoje.
Šalies vadovė, ne kartą viešai pasisakiusi prieš nepotizmą, šį kartą suskubo pranešti, kad pasitiki E.Pašilio pateiktu paaiškinimu dėl J.Gelumbausko paskyrimo.
Ukmergėje nebuvo paslaptis, kodėl šiems pareigūnams pučia palankūs vėjai iš Prezidentūros. J.Gelumbausko ir prezidentės patarėjos L.Antanavičienės tėvų sodybos – kaimynystėje.
Ukmergiškis teisėjas E.Pašilis 2015 metų pabaigoje buvo paskirtas generaliniu prokuroru netrukus po to, kai prezidentės vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti L.Antanavičienė, taip pat kilusi iš Ukmergės.
Net ir pačioje Generalinėje prokuratūroje juokaujama: jeigu kandidatas suderintas su Prezidentūra, tada eis kaip per sviestą.
Matyt, ne veltui per neseniai Vilniuje minėtą prokuratūros šimtmetį E.Pašilis Prokuratūros garbės ženklu pirmiausia apdovanojo ne gerai dirbančius pareigūnus, o D.Grybauskaitę.
Kai E.Pašilio melas iškilo į viešumą, jis beveik mėnesiui išvyko į tolimą komandiruotę. Generalinis prokuroras anapus Atlanto iki gegužės 5 dienos dalyvaus mokymuose pagal tarptautinę lyderystės programą.
E.Pašiliui ši komandiruotė padėjo išvengti naujų žiniasklaidos klausimų, bet netapo gera byla.
Paprastai nekalbūs jo pavaldiniai rėžė, kad yra paversti baudžiauninkais, o pastaruosius metus mūsų šalyje vykdomas teisingumas nedaug kuo skyrėsi nuo padėties Rusijoje. Prokurorams skaudu matyti, kaip stipriai teisėsaugoje susijaukė vertybės, veikiama mafijos principais, politikai manipuliuoja bylomis, o žmonės persekiojami.
Jau ne kartą „Lietuvos rytas“ rašė apie triukšmingai pradėtas, bet galiausiai tyliai subliūškusias bylas. Prokurorai patvirtino, kad tokių bylų itin padaugėjo, o dalis jų – užsakomosios.
Neretai jos pradedamos viešais sulaikymais, kuriuose dalyvauja STT agentai. Ši į politines kovas įtraukta tarnyba net vadinama PUT (politinių užsakymų tarnyba).
Kartais specialiai nutekinama informacija apie būsimą žinomo asmens sulaikymą, nors tai yra neteisėta ir nevyksta jokioje kitoje ES valstybėje. Asmens vardui suduodamas skaudus smūgis.
Toks iškreiptas teisingumas su šou elementais parodo, kad į teisėsaugos darbą kišasi aukšti politikai ir kad jiems tai patinka.
Nors nemažai žmonių, kurie buvo iš anksto nuteisti, jau išteisinti, nė vieno jų nebuvo atsiprašyta. Negi kova su korupcija daug metų tebuvo imituojama vien dėl aukštų reitingų?
Atrodo, kad toks tikslas ir galėjo būti. Kitaip politikos viršūnėms būtų rūpėję, kad gali nukentėti nekalti žmonės.
Taip vyko ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo byloje. Joje figūravo verslininkas B.Lubys, kurio teisininkai parengė sutartį. Buvo įžvelgtas kriminalas, pradėta baudžiamoji byla ir ji buvo nagrinėjama 7 metus.
Finalas – terminalo statybos nusitęsė 10 metų, o kaltų nėra. Kiek dar yra tokių išteisintų? Kiek žalos atlyginta? Prokuroras G.Jasaitis neabejojo – senosiose Europos Sąjungos valstybėse žala būtų atlyginta net ne ginčo tvarka.
Kai Lietuva ratifikavo konvenciją dėl kovos su korupcija, nuo 2011 metų atsirado grėsmingas Baudžiamojo kodekso 226 straipsnis dėl prekybos poveikiu. Pradėti ikiteisminį tyrimą dabar galima faktiškai dėl visko – kai pareigūnas linktelėjo, mirktelėjo ir davė suprasti, kad viskas bus gerai.
Tokios bylos – eksperimentinės, o STT naudojama praktika nėra patvirtinta teismuose. Tokia padėtis – pavojinga.
Manipuliuodami šiuo straipsniu aukšti politikai gali lengvai smogti tiems, kurie neįtiko, kuriuos reikia patraukti iš postų politikoje ar versle.
