Daug grimo, pudros, pasigyrimo nuveiktais darbais, didingos muzikos ir putojančio vyno su kanceliarijos darbuotojais. S.Daukanto rūmų svitos išleistuvės, kurių akordai nuskambėjo dar prieš naujojo prezidento rinkimus, buvo iš anksto apgalvotos iki smulkmenų.
Prieš D.Grybauskaitės kadencijos pabaigą driokstelėjo Donato Ulvydo, apdovanoto ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, režisuotas filmas „Valstybės paslaptis“.
Su patarėjų pagalba susuktoje pompastiškoje juostoje po storu grimo sluoksniu buvo paslėptos šalies vadovės biografijos ir asmeninio gyvenimo paslaptys. Tobulame pasaulyje neliko vietos kitokiai nuomonei ir nesuderintiems žurnalistų klausimams.
Nuo dvaro režisieriaus neatsiliko ir ištikima prezidentės bendražygė Daiva Ulbinaitė, pažėrusi viršininkei pagyrų knygoje „Nustokim krūpčiot“.
D.Ulbinaitė turėjo už ką atsidėkoti. Ji ne tik per plauką išvengė teistumo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo, bet ir išsaugojo vyriausiosios patarėjos pareigas Prezidentūroje.
Tačiau tobulai surežisuotas išleistuves netikėtai sugadino prokurorai.
Jie „Lietuvos rytui“ prabilo apie juodąjį periodą, per kurį politikai kišosi į tyrimus, buvo kurpiamos užsakytos bylos, o neparankūs sekami ir su jais susidorojama.
Prokurorai patvirtino, kad suvešėjo ir nepotizmas – savų stūmimas į svarbias pareigas.
„Lietuvoje valstybinėse institucijose atsirado nauja kyšio forma – papirkinėjama postais, skiriama į geras pareigas užsienyje ar Europos Sąjungos institucijose.
Per kelerius metus žmogaus finansinė padėtis pagerėja, jis gali grąžinti būsto paskolą. Bet ar tai – ne korupcija?“ – svarstė Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovas Julius Rėksnys.
O dabar balsą ėmė kelti ir diplomatai – jie neapsikentė matydami, kaip prezidentės svitai žarstomos privilegijos.
Būrys D.Grybauskaitei ištikimų patarėjų gali nesukti galvos dėl tolesnės ateities. Vieni jų jau užsitikrino šiltas vietas valstybinėse institucijose ir ambasadose, o kitiems paruoštos išskirtinės karjeros dovanos per Diplomatų atestacijos komisiją.
„Prezidento paskirti atstovai užsienyje laikomi politinio pasitikėjimo, todėl po jo kadencijos turėtų atsistatydinti. Bet pas mus dabar vyksta atvirkščiai – pasiūlyta skirti naujus diplomatinius atstovus, o būsimam prezidentui nepaliekama pasirinkimo.
Panašiai elgiamasi netolimoje Rytų valstybėje – Rusijoje, kur taip atsidėkojama už tarnystę“, – „Lietuvos rytui“ prabilo šaltinis Užsienio reikalų ministerijoje.
Iš anksto rūpinosi karjera
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad per Diplomatų atestacijos komisijos posėdį, kuris vyko dar pernai spalio 4 dieną, buvo kalbama apie kelis D.Grybauskaitės patarėjus.
Nors šie patarėjai iki šiol dirba Prezidentūros rūmuose, pasirodo, jau gerokai iš anksto buvo rūpinamasi jų tolesne karjera.
Komisija pasiūlė užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui ne tik sudaryti su prezidentės patarėjais naujas diplomato tarnybos sutartis.
Per posėdį buvo konkrečiai pasakyta, kokius aukštus rangus reikėtų jiems suteikti ir į kokias svarbias pareigas paskirti. Buvo įvardytos ir mūsų šalies ambasados Vokietijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tai buvo daroma nelaukiant, kol vyks bendroji atranka į 2019 metais Lietuvos atstovybėse atsilaisvinusias pareigybes, kurioje lygiomis teisėmis galės dalyvauti visi Užsienio reikalų ministerijos diplomatai.
Toks mįslingas pateptųjų stūmimas į prestižines pareigas pribloškė tuos diplomatus, kurie labai atsakingai ruošėsi bendrai atrankai. Man, žurnalistei, jie teigė supratę, kad dalis vietų, kurios atsilaisvins, jau iš anksto užimtos.
Pareigos – solidžios
Ministerijoje vykusio komisijos posėdžio protokole, kurį pavyko gauti „Lietuvos rytui“, juodu ant balto įrašytos trijų D.Grybauskaitės patarėjų pavardės.
Užsienio politikos grupės patarėjui Martynui Lukoševičiui buvo pasiūlyta suteikti pirmojo sekretoriaus diplomatinį rangą ir skirti jį į Lietuvos ambasados Vokietijoje ministro patarėjo pareigas.
Kitam patarėjui iš tos pačios užsienio politikos grupės Dovydui Špokauskui nušvito pirmojo sekretoriaus diplomatinis rangas ir paskyrimas į ministro patarėjo pareigas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Prezidentės patarėją Kristiną Biraitę iš Ekonominės ir socialinės politikos grupės pasiūlyta pamaloninti antrojo sekretoriaus diplomatiniu rangu ir skirti į ministro patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje.
Kitame šios komisijos posėdyje, kuris vyko jau šių metų gegužės 13-ąją, patarėjai K.Biraitei rekomenduota skirti dar solidesnes pareigas – ministro patarėjo Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.
Dovana – aukščiausias rangas
Prieš dvi savaites vykusiame Diplomatų atestacijos komisijos posėdyje buvo apsvarstytas ir teikimas dėl prezidentės suteikiamų diplomatinių rangų.
Pirma paminėta D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė. Nutarta rekomenduoti jai suteikti aukščiausią diplomatinį rangą – Lietuvos Respublikos nepaprastojo įgaliotojo ambasadoriaus.
Komisijos nariai nesudvejojo, nors aukščiausias rangas paprastai suteikiamas tiktai visiškai nepriekaištingos reputacijos asmeniui. O L.Antanavičienės pavardė pastaruoju metu buvo minima Generalinę prokuratūrą sudrebinusiame skandale.
Suskubo ginti krikštatėvio
Kai generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paskyrė savo dukters krikštatėvį Julių Gelumbauską vadovauti Panevėžio apylinkės prokuratūrai, tarp kitų pareigūnų kilo didelis nepasitenkinimas.
E.Pašilis iš tribūnos aiškino, kad J.Gelumbauskas esą turi diplomatinio darbo patirties, yra dirbęs ekonomikos padėjėju mūsų šalies ambasadoje Latvijoje.
Jų abiejų suskubo ginti D.Grybauskaitė – viešai pranešė, kad pasitiki E.Pašiliu ir jo paaiškinimu dėl J.Gelumbausko paskyrimo. Tai turėjo užčiaupti subruzdusius pareigūnus.
Tačiau „Lietuvos rytas“ tęsė tyrimą ir išsiaiškino, kad E.Pašilis viešai pamelavo, – jo dukters krikštatėvis po studijų nedirbo diplomatinėje tarnyboje.
Jis buvo priimtas tik į raštvedžio pareigas, nors Generalinei prokuratūrai aiškino vykdęs tokias funkcijas, kurios priklauso ekonomikos patarėjui: „Prisidėjo prie Lietuvos ir Latvijos ekonominio bendradarbiavimo intensyvumo, Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto ir kitas.“
Kas leido raštvedžiui taip įsijausti? Įdomus sutapimas, kad Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento viena vadovių buvo L.Antanavičienė. Abu jie – ukmergiškiai, jų tėvų sodybos – kaimynystėje. Nors L.Antanavičienė „Lietuvos rytui“ neigė pažintį su J.Gelumbausku, kitiems ukmergiškiams tai sukėlė tik šypseną.
Kitas įdomus sutapimas – ukmergiškis teisėjas E.Pašilis buvo paskirtas generaliniu prokuroru netrukus po to, kai prezidentės vyriausiosios patarėjos poste pradėjo dirbti L.Antanavičienė.
E.Pašilio pavaldiniai rėžė tiesiai: „Visi Generalinėje prokuratūroje žinojo, kaip dalijami aukšti postai. Mes juokaujame: jeigu kandidatas suderintas su Prezidentūra, tada eis kaip per sviestą.“
Pridengė paslapties skraiste
Tarp jau pamalonintų prezidentės patarėjų – ir Užsienio politikos grupės vadovas Nerijus Aleksiejūnas. Jam pasiūlyta suteikti vieną aukščiausių – Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.
Prezidentūros koridoriuose jau kurį laiką netilo kalbos, jog N.Aleksiejūnui ir L.Antanavičienei ruošiami prestižiniai ambasadorių postai mūsų šalies atstovybėse Prancūzijoje ir Izraelyje.
Ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša, paklaustas, kokios stadijos yra šių dviejų prezidentės patarėjų skyrimo į ambasadas procedūra, prisidengė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ir tvirtino negalintis suteikti daugiau informacijos.
Bet Vyriausybės atstovai žurnalistei teigė, kad kol kas dėl šių asmenų negavo teikimo iš ministerijos, todėl nesvarstė jų paskyrimo į ambasadorių pozicijas. Galbūt delsiama teikti patarėjų kandidatūras svarstyti tikintis, kad premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas pasitrauks?
Ministerijos kancleris teigė neturintis informacijos ir apie prezidentės vyriausiosios patarėjos, Nacionalinio saugumo grupės vadovės, buvusios Valstybės saugumo departamento pareigūnės Živilės Šatūnienės galimą paskyrimą Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO vadove.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad D.Grybauskaitės patarėjos vyrui Simonui Šatūnui jau paruoštas išskirtinis bilietas į Briuselį.
Šių metų kovo 25-ąją vykusiame Diplomatų atestacijos komisijos posėdyje nutarta jį siūlyti skirti į Lietuvos nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje.
Nepanoro įvardyti geradario?
Prezidentūros pateptiesiems dėl karjeros ateities nereikėjo nerimauti. Svarstydami patarėjų kandidatūras Diplomatų atestacijos komisijos nariai buvo vieningi.
– Ar praėjusių metų spalį buvote Užsienio reikalų ministerijoje, kur vyko Diplomatų atestacijos komisijos posėdis? Ar su jumis bendravo komisijos nariai? – paklausiau prezidentės patarėjo M.Lukoševičiaus.
– Dabar net nežinau, apie ką jūs klausiate.
– Tame posėdyje pasiūlyta su jumis sudaryti diplomato tarnybos sutartį, suteikti jums pirmojo sekretoriaus diplomatinį rangą ir skirti į Lietuvos ambasados Vokietijoje ministro patarėjo pareigas. Ar buvote dėl to ministerijoje?
– Ne.
– Kas teikė jūsų pavardę?
– Negaliu dabar atsakyti – gal kažkas iš komisijos narių.
– Negi su jumis prieš posėdį nebuvo kalbėta?
– Žinau, kad klausimas buvo svarstytas. Bet atsakyti jums, kas teikė ir kodėl teikė, negaliu.
– Ar jums buvo praneštas komisijos sprendimas?
– Taip, aš žinau komisijos sprendimą, – atsakė D.Grybauskaitės patarėjas, šiuo metu dar dirbantis Prezidentūroje, tačiau jau galintis džiaugtis būsimu karjeros šuoliu.
Skubėjo pasirašyti įsakymus
Prezidentės patarėja K.Biraitė nenorėjo atsakyti į žurnalistės klausimus. Priminus, kad valstybės tarnautojai turi teikti atsakymus visuomenei, patarėja nurodė klausimus atsiųsti raštu.
Žurnalistė klausimus nusiuntė K.Biraitei ir kitam patarėjui D.Špokauskui, kuris taip pat dar nebaigė tarnybos S.Daukanto rūmuose.
„Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą visi diplomatai, kurie laikinai pasitelkiami darbui Prezidentūroje, pasibaigus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo kadencijai turi teisę grįžti į diplomatinę tarnybą. Komisijoje svarstymai vyksta pačių kandidatų prašymu“, – tokį atsakymą pateikė Prezidentūra.
Ministerijos kancleris L.Talat-Kelpša patvirtino, kad prašymus dėl terminuotųjų diplomatų tarnybos sutarčių sudarymo iš anksto pateikė patys prezidentės patarėjai.
Pasirodo, uolusis D.Grybauskaitės ginklanešys ministras L.Linkevičius jau net pasirašė įsakymus dėl prezidentės patarėjų M.Lukoševičiaus ir D.Špokausko. O dėl sutarties sudarymo su K.Biraite jau parengtas ministro įsakymo projektas.
Teikti komisijai prašymus dėl sutarties sudarymo galėjo ir patys patarėjai, bet siūlyti jiems suteikti aukštus diplomatinius rangus ir skirti į pareigybes mūsų šalies atstovybėse turėjo aukštas pareigūnas.
Kancleris tvirtino, kad komisija svarstė tik patarėjų prašymus dėl naujų tarnybos sutarčių sudarymo. Tačiau žurnalistė priminė, kad tai netiesa, ir paklausė, kas teikė siūlymą suteikti patarėjams aukštesnius diplomatinius rangus bei pareigybes.
„Asmenys, su kuriais yra sudaroma terminuotoji diplomato tarnybos sutartis darbui atstovybėje, gali būti skiriami į laikinojo reikalų patikėtinio, konsulinės įstaigos vadovo arba ministro patarėjo pareigas. Tuo metu diplomatinis rangas jiems yra suteikiamas atsižvelgiant į einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio politikos srityje patirtį“, – aptakiai atsakė ministerijos atstovas.
Diplomatai ėmė bruzdėti
S.Daukanto rūmuose vykstantys užkulisiniai susitarimai papiktino diplomatus, kurie nuosekliai ir kantriai kilo karjeros laiptais. Paprastai santūrūs pareigūnai nutarė netylėti.
Ministras L.Linkevičius ir komisijos posėdžiui pirmininkavusi tuometinė ministerijos kanclerė Jūratė Raguckienė sulaukė prašymo laikinai sustabdyti komisijos nutarimą, priimtą pernai spalį.
Ministerijos darbo tarybos nariai mano, kad buvo pažeisti kitų diplomatų teisėti lūkesčiai, skaidrumo ir nediskriminavimo principai.
Diplomatų atestacijos komisija buvo paraginta ateityje prie kiekvieno savo sprendimo pateikti argumentus ir paviešinti posėdžių protokolus.
Teisybės bandę ieškoti diplomatai netrukus dar labiau nustebo. Minėtam komisijos posėdžiui pirmininkavusi kanclerė J.Raguckienė buvo išsiųsta ambasadoriauti į Kroatiją.
Šių metų kovą ji jau įteikė skiriamuosius raštus Kroatijos prezidentei Kolindai Grabar-Kitarovič.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
