Palikdama postą ji pati sulaukė dovanos, saldesnės net už medų. Ją įteikė septyni Aukščiausiojo teismo teisėjai, paskutinę D.Grybauskaitės darbo dieną paskelbę, jog Vijūnėlės dvaru vadinamą pastatą Druskininkuose būtina griauti.
Šios žinios D.Grybauskaitė laukė trejus metus. 2016-aisiais savo metiniame pranešime pareiškusi, jog Vijūnėlės dvaras – pavyzdys, kad dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, ji toliau stebėjo, kaip sukasi tie, kurie už uolų darbą tikėjosi paaukštinimo ir medalių.
Prezidentės žodį išgirdo visi – namas, pastatytas gavus visus leidimus, staiga tapo nelegalus, o Druskininkuose atsirado negirdėta antroji kurorto juosta.
Ką iš tiesų draudžia juosta, dokumentuose pavadinta A2, aiškinosi įvairių instancijų teismai. Kai byla dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro antrą kartą grįžo į Aukščiausiąjį teismą, net buvo suburta septynių teisėjų kolegija.
Tik nežinia, ar tam, kad bylos nagrinėjimas užtruktų ilgiau ir išeinančiai D.Grybauskaitei gyvenimą pasaldinęs sprendimas nugriauti pastatą būtų paskelbtas pačiu laiku, ar tam, kad dovana prezidentei atrodytų solidesnė. Juk septynių teisėjų nuomonė daug svaresnė už trijų, ir jau tikrai neskundžiama.
Griauti Vijūnėlės dvarą teisėjai nurodė nedelsiant, nelaukiant net Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo. O Lietuva jau turi patirties, kad toks sprendimas gali sujaukti viską.
Praėjusiais metais EŽTT nusprendė, kad įpareigoję nugriauti Molėtų rajono miške su leidimais pastatytą sodybą Lietuvos teismai pažeidė sutuoktinių Tumelių teisę į privačią nuosavybę ir priteisė jiems kompensaciją, o statinys liko nenugriautas.
Šiuo sprendimu EŽTT akivaizdžiai parodė, jog gina ne klaidų darančių institucijų, o žmonių interesus.
