Į politinės korupcijos bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą Seimo narys A.Mazuronis pirmadienį atėjo ne tuščiomis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis liudytojas atsinešė ir prašė prie bylos prijungti vienai didžiausių Europos Parlamento frakcijų skirtus lapus, kuriuose sužymėta, kaip jos nariai turėtų balsuoti vienu ar kitu klausimu.
Ankstesnėje kadencijoje Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausęs A.Mazuronis taip bandė atsakyti į prokuratūros kaltinime minimą vadinamąjį šviesoforą.
Žymės – ne tik Lietuvoje
Liberalų sąjūdžio frakcijoje, kuriai jis anksčiau priklausė, Seime svarstomi klausimai buvo pažymėti šviesoforo spalvomis.
Raudona spalva reiškė, jog liberalai apsisprendė balsuoti „prieš“, žalia – „už“, už geltonai pažymėtus įstatymus ir jų projektus kiekvienas galėjo apsispręsti pats.
Europarlamentaro Antano Guogos patarėju dirbęs A.Mazuronis stebėjosi, kad Lietuvoje tai laikoma nusikaltimu.
Jis teigė, kad Europos Parlamento frakcijų nariai kontroliuojami daug griežčiau, o spręsdami, kaip balsuoti, turi mažesnį pasirinkimą. Visi klausimai yra žymimi pliusais arba minusais.
„Tai nėra išskirtinis dalykas. Aš buvau NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijoje, turiu ir turėjau daug draugų įvairių NATO šalių parlamentuose ir galiu pasakyti, kad panašūs dalykai vyksta visur, tik Lietuvoje į tai žiūrima kaip į nusikaltimą“, – kalbėjo Seimo narys.
Spaudė prezidentės patarėjai
Per apklausą prokuratūroje jis buvo prisiminęs, kad įvesti šviesoforo sistemą prieš keletą metų pasiūlė šiuo metu teisiamas Seimo narys Gintaras Steponavičius.
Tai buvo padaryta po to, kai frakcijos naujokas Šarūnas Gustainis dėl progresinių mokesčių balsavo priešingai, negu buvo sutarusi visa frakcija.
A.Mazuronio teigimu, nors Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams būdavo pateikiamas spalvomis pažymėtas Seime svarstomų klausimų sąrašas, taip balsuoti nebuvo privaloma. Jis pats teigė tik išklausydavęs frakcijos kolegų nuomonių, bet dėl balsavimo apsispręsdavęs pats.
„Man įspūdį daro tik žmona, kai eidama į vakarėlį apsivelka gražią suknelę“, – į teisėjų klausimą apie galimą autoritetingų kolegų poveikį atsakė Seimo narys.
A.Mazuronis prisiminė, kaip pats teigė, vienintelį atvejį, kai pasidavė spaudimui.
Palaikyti vieną įstatymo pataisą tuomet jo primygtinai prašė kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjai.
Salė – lyg plepalų maišas
A.Mazuronis per apklausą prokuratūroje buvo prasitaręs, kad prieš balsavimą kartais pasitardavo su Seimo salėje šalia sėdėjusiu ekonomikos profesoriumi Kęstučiu Glavecku.
Prokurorui priminus tokius jo parodymus Seimo narys pyktelėjo: „Seimo salėje visi su visais šneka ir dėl visko tariasi. Plenarinis posėdis yra didelis plepalų maišas ir tai pavadinti susitarimu daugiau nei absurdiška.“
„Čia ne plenarinis posėdis, o teisiamasis posėdis“, – suirzusį politiką ramino teisėja Nijolė Žimkienė.
Prokuroras Justas Laucius liudytojui priminė, kad teismas nagrinėja konkrečią bylą, o ne parlamentarizmo raidą, ir siūlė neprijungti prie bylos jo pateiktų pavyzdžių iš Europos Parlamento.
Makaronais nepradžiugino
A.Mazuronis aiškino, kad Europos Parlamente atlaidžiau žiūrima ne tik į susitarimus dėl balsavimo, bet ir į bendravimą su verslininkais.
Jis teigė, kad šalia Europos Parlamento esančiuose restoranuose kas vakarą vyksta vakarienės su dovanomis bei suvenyrais, ir į tai nežiūrima kaip į ką nors neteisėto.
A.Mazuronis pasakojo, kad po vienos vakarienės visi jos dalyviai išėjo su maišais makaronų, kuriuos kitą dieną virė ir valgė.
„Jūs irgi gavote?“ – smalsavo teisėja.
„Aš makaronų nemėgstu, ypač ekologiškų“, – išsisuko Europos Parlamente dirbęs politikas.
A.Mazuronis svarstė, kad neoficialūs susitikimai su verslininkais – neišvengiama politikų darbo dalis.
