Skambino į asmeninį telefoną ir prašė susitikti, politiškai palaikyti, bet atsisakė pasakyti, dėl ko.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnas, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis tvirtina, kad sulaukė tokio keisto skambučio iš jam nepažįstamo A.Ribnikovo būtent tą dieną, kai jo kaltinimai J.Narkevičiui korupcija pasklido viešumoje.
A.Ribnikovas tvirtino, kad daugiau nei du dešimtmečius J.Narkevičius, tuometis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, padėjo jo firmai laimėti viešuosius pirkimus mainais už savo šeimos namo rekonstrukciją.
Prieš pasiskųsdamas žiniasklaidai verslininkas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kurios vadovas Žydrūnas Bartkus trečiadienį dar negalėjo prognozuoti, kiek laiko vyks tyrimas.
Taip pat paaiškėjo, kad A.Ribnikovas pagalbos prašė buvusio savo studento Policijos akademijoje, prezidento Gitano Nausėdos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus.
– Kada sulaukėte A.Ribnikovo skambučio ir apie ką kalbėjote? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Mazuronio.
– Pabrėžiu, kad aš jo visiškai nepažinojau ir nepažįstu, taigi belieka stebėtis, jog jis man paskambino ne į tarnybinį Seimo, o į asmeniniams reikalams skirtą telefoną. Nežinau, iš kur galėjo sužinoti šį numerį.
Skambino jis man tą pačią dieną, kai LRT paskelbė savo tyrimą apie J.Narkevičiaus namo rekonstrukciją, paremtą verslininko kaltinimais, iš pradžių jo neįvardijant. Aš dar net dorai nebuvau susipažinęs su ta istorija, nes važiavau automobiliu į Kretingą.
Vairavau ne pats, pamačiau, kad skambina iš nepažįstamo numerio, atsiliepiau.
Skambintojas net dorai neprisistatė, tik pasakė, kad yra Aleksandras, ir čia pat ėmė labai mane girti, sakė, kad aš jam atrodau šaunus vyras, o dar labiau jam patinka mano „viršininkas“ – suprask, partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.
Jis pradėjo labai atkakliai prašyti susitikti tą pačią dieną, kone tuojau pat.
Aš ėmiau dėstyti, jog dabar esu ne Vilniuje, grįšiu tik vėlai vakare, tad pasakiau, kad galime susitikti kitą dieną Seime.
Pasakiau, kad reikia kreiptis į Seimo Priėmimo skyrių, aš jam išrašysiu leidimą, ir galime susitikti mano kabinete.
Tačiau jis vis spyriojosi ir kategoriškai kartojo, kad nori susitikti būtent dabar, nes rytoj esą jau bus per vėlu ir nebebus prasmės.
– Tai jis jums taip ir nepaaiškino, dėl ko nori susitikti būtent nedelsiant?
– Ne. Žinoma, to klausiau, nes mums, Seimo nariams, skambina visokie žmonės.
Tačiau jis tik kartojo, kad norėtų prašyti politinio palaikymo, tačiau dėl ko ir koks tas palaikymas apskritai turėtų būti, irgi nepaaiškino. Be to, jis sakė pasižadėjęs tarnyboms nieko niekam nepasakoti, taip leisdamas suprasti, kad nori kalbėti apie su teisėsauga susijusius dalykus.
Pagaliau įsitikinęs, kad su juo tą pačią dieną tikrai negalėsiu susitikti, pašnekovas ėmė manęs prašyti rekomenduoti kitą rimtą žmogų, tik nesupratau, ar iš Seimo, ar iš Darbo partijos.
Kai atsisakiau tai daryti, mūsų pokalbis telefonu baigėsi.
Bet man buvo įdomu, su kuo kalbėjau. Įvedžiau tą telefono numerį į „Google“ paiešką ir gavau atsakymą, kad jis yra bendrovės „Kietaviškių statyba“ vadovo A.Ribnikovo.
O jis pats man parašė trumpąją žinutę klausdamas, ar nesinaudoju programėle „Signal“, kuria, kiek žinau, galima siųsti užšifruotus ir saugius pranešimus.
Atrašiau, jau kreipdamasis į jį kaip į „p. Ribnikovą“, kad tokios programėlės neturiu, bet turiu panašią „WhatsApp“.
Tuomet jis man atsiuntė nuostabos ir kone pasipiktinimo kupiną žinutę, kad, pasirodo, juo „pasidomėjau“, tačiau greitai ir aš, ir visa Lietuva išgirs apie jį daugiau.
Taip pat aiškino, kad nesiveržia į politiką, nenori prašyti pinigų. Po to man dar parašė, kad jis irgi manimi pasidomėjo, jam paaiškėjo, kad vis dėlto į mane kreiptis nebuvo verta.
Tuo mūsų keistas bendravimas baigėsi.
– Ko, jūsų nuomone, jis norėjo ir siekė? Gal jis skambino ir kitiems Seimo nariams?
– Galva dorai neišneša. Apskritai šiame skandale nesu nei vienoje, nei kitoje pusėje.
Neatsakytų klausimų yra abiem – tiek tam A.Ribnikovui, kuris daugiau nei po dešimtmečio nusprendė ištraukti šią istoriją ir, atrodo, neturi šimtaprocenčio pagrindo savo kaltinimams pagrįsti, tiek J.Narkevičiui, kuris kol kas taip pat neįrodo, kad buvusio bičiulio kaltinimai tikrai nepagrįsti.
Tačiau akivaizdu, kad šis žmogus siekė ne tik ieškoti teisybės teisėsaugoje, bet ir sukurti kažkokį politinį procesą, padaryti jį kuo platesnį. Niekaip kitaip, kaip tik noru užkurti politinį triukšmą tokių veiksmų vertinti negaliu.
Spėju, kad jis tokio „politinio palaikymo“ prašė ir mano kolegų. Juk nejaugi taip ims ir skambins vienam Mišrios Seimo narių grupės seniūnui?
– Ar kalbėjotės apie tai su kitais politikais?
– Papasakojau apie tai kaip apie juoką pačiam susisiekimo ministrui ir premjerui Sauliui Skverneliui. „Kur jūs čia mane įvėlėte su savo istorijomis?!“ – klausiau jų. Tai ir jie šią istoriją vertino panašiu tonu. Premjeras apskritai sakė „nebesuprantąs, kas čia vyksta“.
