„Pandemijos akivaizdoje dezinformacijos draudimo ir saviraiškos laisvės sąlytis turi ypatingą reikšmę“, – susitikime kalbėjo ministrė. Sutarta, kad ne mažiau svarbi tema yra karantino ribojimai ir visuomenės sveikatos saugumas bei tai, kaip svarbu yra proporcingai juos identifikuoti ir taikyti.
Susitikime buvo plačiai aptarti EŽTT sprendimai prieš Lietuvą ir jų įgyvendinimas. Vienas iki šiol neįgyvendintų sprendimų – byloje „L prieš Lietuvą“, sprendžiamas vidaus teismų bylose dėl translyčių asmenų įrašų keitimo asmens tapatybės dokumentuose.
Aptarti ir geri sprendimų įgyvendinimo pavyzdžiai – susitikime dalyvavusi Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė pažymėjo, kad Lietuvos prokuratūra aktyviai peržiūri neapykantos kalbos ikiteisminius tyrimus po „Beizaro ir Levicko prieš Lietuvą“ bylos sprendimo.
Profesorius E. Kūris prisiminė „Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą“ bylą, po kurios atlikus baudžiamųjų įstatymų reformą, iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys įgavo viltį, numačius bausmės teisminio peržiūrėjimo galimybę. Paminėtos ir kitos bylos, kuriose signalizuojami Lietuvos teisinio reguliavimo spręstini trūkumai, kaip antai, asmenvardžių rašybos klausimas EŽTT dar tebenagrinėjamoje „Wittib“ byloje.
Taip pat akcentuotas teisinio švietimo klausimas, kuriam iki šiol nėra skiriama pakankamai dėmesio. Teisingumo ministerija artimiausiu metu planuoja parengti šios srities veiksmų planą, kuris skatintų visuomenės informavimą teisės ir žmogaus teisių klausimais, įtraukiant Europos Žmogaus Teisių Teismą, teisininkus praktikus bei mokslininkus.
