Štai profesorius Vytautas Landsbergis, beje, mokslinį titulą paveldėjęs iš sovietinio režimo, apie lendančius skiepytis be eilės postringavo: „Mūsų visuomenėje sovietinio paveldo yra pakankamai daug, tad nieko nuostabaus, kad kažkas nori pasinaudoti savo tarnybine padėtimi.“
Iš tiesų jau turėjome įprasti stebėtis, kad vis dar lieka tokių tarnybine padėtimi besinaudojančių žmonių. Tačiau nieko nuostabaus, kad profesoriui nenuostabu. Juk kieno, jei ne V.Landsbergio ir bendražygių iniciatyva dar praėjusiam amžiui baigiantis žemė buvo paversta kilnojamuoju turtu.
Aišku, kilnojo žemę ne visi, o tik tie, kurie galėjo pasinaudoti padėtimi. Pavyzdžiui, tas pats V.Landsbergis, net keletą metų mėginęs prisiteisti kadaise jo močiutei priklausiusį namą ir tvartelį Kauno rajone.
O dabar jau velionė patriarcho sutuoktinė sugebėjo daugiau nei hektarą žemės persikelti iš Anykščių į Vilnių, o čia ji automatiškai pabrango dešimtis kartų.
Ką jau kalbėti apie kai kuriuos klausimus apie sovietinę praeitį, į kuriuos iki šiol atsakymų nėra. Tarkime, kodėl Marksizmo-leninizmo katedroje dirbusio profesoriaus šeima sovietmečiu ir privilegijų turėjo, ir po užsienį keliavo, kai net sovietijos negarbinę akademikai apie tai tik svajoti galėdavo?
Arba kodėl V.Landsbergis taip uoliai gynė ir lyg akies vyzdį saugojo dar vieną sovietinio paveldo liekaną – buvusią prezidentę D.Grybauskaitę, kurios biografijoje iki pat 1990-ųjų apstu baltųjų dėmių? Juk net kai V.Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba panaikino Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, ši veikėja dar kelis mėnesius ten studentams kalė į galvą marksistines tiesas, o egzaminus liepė laikyti rusų kalba.
Vėliau profesorius taip pat išaiškino, kodėl saugumiečiai staiga išplatino žinią, kad prieš prezidentę neva rengiama šmeižto kampanija, užsakyta Rytuose.
Anot V.Landsbergio, taip D.Grybauskaitė savotiškai pasiskiepijo. Žinoma, be eilės. Kaip kai kurie daro dabar.
