„Tokio kelio, tokio varianto buvo galima tikėtis. Bet aš esu praktiškai užtikrinta dėl to, kad anksčiau ar vėliau šitą bylą KT turės atsiversti.
Ir KT, ir aš gavau raštus iš advokatų, kurie labai aiškiai sako, kad jei byla bus nenagrinėjama dabar (kadangi jie turi klientus, kurie yra suinteresuoti savo atsakomybės klausimu baudžiamosiose bylose), anksčiau ar vėliau – ar per kitą teismą, ar tiesiogiai per individualius skundus – jų klientai dėl tų bylų kreipsis į KT“, – portalui lrytas.lt tvirtino A.Širinskienė.
Pasak Seimo narės, tokia situacija, kai skundas nenagrinėjamas vien dėl to, jog pati priemonė yra atšaukiama, sukuria precedentą Vyriausybės saviveiklai.
„Vyriausybei atsidaro niša tam tikrai saviveiklai, kada priimi nutarimą, kuris labai varžo žmogaus teises. Kažkas kreipiasi į KT, o jie gali tiesiog paimti ir nutarimą panaikinti bylos nagrinėjimo išvakarėse. Aš manau, kad mes tokių atvejų dar pamatysime“, – įsitikinusi ji.
Nutraukė bylą
KT trečiadienį priėmė sprendimą nutraukti pradėtą teiseną po dalies Seimo narių kreipimosi su prašymu ištirti, ar iki praėjusio šeštadienio Lietuvoje naudotas galimybių pasas veikė teisėtai.
Toks KT sprendimas argumentuojamas tuo, kad Vyriausybė vasario 2 dieną priėmė nutarimą atšaukti galimybių paso naudojimą, todėl „ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti“.
„KT, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima.
Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį. Tokia pat beprasmė būtų ir KT intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę“, – skelbia KT.
Nurodoma, kad atsižvelgęs į tai, KT nutarė, jog Seimo narių grupės prašymo nagrinėjimas būtų „savitikslis, beprasmis“.
Dokumento teisėtumas KT turėjo būti pradėtas nagrinėti vasario 10 dieną, tačiau, kaip jau anksčiau skelbė „Lietuvos rytas“, remdamasis šaltinių informacija, buvo nesutariama, ar bylą išvis verta atversti, ar vis dėlto nutraukti.
Dalis opozicijos atstovų ir prieš galimybių pasą nusistačiusių aktyvistų teigė neabejojantys, kad nutraukti bylos nagrinėjimą gali prašyti ir Vyriausybė. Politikai įsitikinę, kad būtent dėl būsimo teismo proceso valdantieji taip skubėjo kuo greičiau palaidoti galimybių pasą.
Tiesa, KT atstovai dar savaitės pradžioje tokius gandus neigė ir tvirtino, kad byla dėl galimybių paso teisėtumo vis tiek bus nagrinėjama, nepriklausomai nuo to, ar jis vis dar naudojamas.
Dėl galimybių paso Vyriausybę KT praėjusių metų lapkritį apskundė 36 Seimo opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo, Lietuvos regionų ir Lietuvos socialdemokratų frakcijoms priklausantys parlamentarai.
