Profesorius V.Landsbergis „Žinių radijo“ laidoje papasakojo, kad D.Grybauskaitės pasirodymas buvo kiek netikėtas ir jam pačiam. Tuo pačiu konservatorių patriarchas pasidalijo įspūdžiais po minėjimo ceremonijos, kurios metu sulaukė ir priešiškų skanduočių.
Netikėtas pasirodymas
Trečiadienį iš Signatarų namų balkono pirmoji sveikinimo žodį tarė buvusi šalies vadovė D.Grybauskaitė.
„Mes susitikome S.Daukanto aikštėje, ten stovi maža tribūna, iš kurios kalba prezidentas, o greta sėdi kiti žmonės – ar buvę prezidentai, ar pareigūnai. Ir mane ten kviečia, dažniausiai aš būnu ten irgi – buvau ir vakar“, – pasakojo konservatorių patriarchas.
Būtent tuo metu V.Landsbergis teigė užsiminęs D.Grybauskaitei apie svajonę, jog į Signatarų namų balkoną ateitų trys Lietuvos prezidentai.
„Aš tik pastovėčiau, man nei kalbėti nereikėtų. Paklausiau, gal ji ateitų, ir ji pasakė, kad ne, jog iš namų pasižiūrės. O paskui atėjo, buvo labai smagu“, – nurodė jis.
Profesorius neslepia, kad D.Grybauskaitės pasirodymas iš esmės buvo netikėtas ir jam pačiam. „Sako, kad nutarė ateiti. Labai buvo džiugu“, – prisiminė V.Landsbergis.
Anot jo, vaizdas, kurį matė trečiadienį kalbėdamas iš Signatarų namų balkono, buvo labai gražus.
„Kai kada būdavo beveik pilni tie plotai aplink Signatarų namus, bet dabar jie buvo perpildyti. Kažkas šūkavo, matyt buvo pasirengę triukšmadariai, jų organizacija. Bet tai mūsų gyvenimo dalis – yra ir keistuolių visokių, ir nepatenkintų savo padėtimi visuomenėje, nori vaidmens didesnio, tada reiškia savo protestą.
Gal mano, kad reiškia žmonių protestą – kodėl pandemija, kodėl reikia gydytis, reikia skiepytis, o aš nenoriu skiepytis. Pilna visokių žmonių yra“, – apibendrino V.Landsbergis.
Perdėtos saugumo priemonės?
Po ceremonijos viešojoje erdvėje dalis piliečių kėlė klausimus dėl galimai perdėtų policijos pareigūnų veiksmų, patikrų adekvatumo ir plakatų ribojimų. V.Landsbergis įsitikinęs, kad tai nebuvo lazdos perlenkimas, bet atsargumas.
„Manau, kad perlenkė lazdą tie žmonės, kurie nutarė, kad jau laikas versti valdžią Lietuvoje. Jie gi iki šiol reikalauja pakeisti Vyriausybę. Kas jiems suteikė tokius impulsus keisti Vyriausybę? Ai, ponas R.Grinevičius pareikalavo, gerai, keičiam Vyriausybę. Taigi žmonės visiškai neadekvatūs“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Tai nėra lazdos perlenkimas, tai yra atsargumas. Ėjo per visą Lietuvą didelė agitacija socialiniais tinklais: „Važiuojam visi į Vilnių, parodysim jiems, nušluosim!“. O kas statė kartuves prie Seimo? O kas šaukė „Šalin Seimą“, „Seimą lauk!“. Tai kas tai yra per žmonės? Tai jie prieš demokratiją, prieš išrinktą valdžią? Jie nori diktatūros, fašizmo, ko jie nori? Pagalvokit iš tos pusės, kas perlenkia lazdą“, – aiškino profesorius.
Paklaustas, ar jam skauda dėl susiskaldžiusios Lietuvos, profesorius teigė manantis, kad visuomenės susipriešinimas nėra toks, kokį kartais bandoma pateikti.
„Aš nemanau, kad Lietuva yra taip suskaldyta, kaip yra kalbama. Ir galbūt tomis kalbomis norima įteigti, į galvas įpiršti, kad Lietuva suskaldyta“, – svarstė V.Landsbergis.
„Sąjūdžio veikėjams ir pačiam Sąjūdžiui irgi buvo prikaišiojama, kad Sąjūdis suskaldė Lietuvą. Prie komunistų buvo labai gerai, labai vieningi visi, o atsirado Sąjūdis nenaudėlis ir suskaldė, dar kažkokią nepriklausomybę atsikovojo. Tai tikrai turbūt negeras reiškinys“, – ironizavo jis.
Tuo metu pastebėjus „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis, parodžiusius, jog apie 40 proc. šalies gyventojų palaiko protestus.
„Ką reiškia palaiko protestus? Palaiko nuomonę, kad kas nors yra blogai. Tokia daina labai paplitusi „Man blogai“. Yra tyrimai, kad Lietuvoje yra savotiška ir žmonių psichologija, yra tarsi mada skelbti, kaip blogai, kai kitur yra daug blogiau. Palyginkime, kas aplink darosi, kas Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje“, – vardijo jis.
Profesorius svarstė, kad protestai valstybinių švenčių metu nėra pasaulyje paplitęs reiškinys.
„Per šventes žmonės beveik visur švenčia. Kai kur yra tokių, kurie nori kelti triukšmą. Na, kelia triukšmą. Bet tai nėra pasaulinis dalykas. O kad pasauly neramu, kad žmonės yra pakrikę daug kur, kartais galima sakyti, kad patys gerai nežino, ko nori, tiesiog jiems jausmas negeras, jie tada valdžią, policiją, dar ką nors kaltina. Bet tai yra kitas reiškinys, tai nėra ypatingas Lietuvos atvejis.
Kodėl policija patikrino, ką nešiesi kuprinėje? O gal nešiesi kokį brudą, kad susprogdintum, kur daugybė žmonių. Policija turi savo atsakomybę“, – policijos strategiją Vasario 16-osios minėjimo metu gynė V.Landsbergis.
Išgirdo ir kitą pavardę
Dalis žmonių, trečiadienį susirinkusių prie Signatarų namų, V.Landsbergio metu skandavo ir Lietuvos politiko Romualdo Ozolo pavardę. Pastebėjus, kad galimai dalis žmonių taip elgėsi galvodami, kad jis buvo V.Landsbergio politinis priešas, pats profesorius tokias kalbas griežtai neigė.
„Tai yra nesąmonė. Joks nebuvo priešas, mes buvome bendražygiai, bendradarbiai Sąjūdyje. Paskui kūrėme pirmą Lietuvos Vyriausybę, jis buvo vicepremjeras, jis buvo žymus Sąjūdžio veikėjas, o paskui nutolo, kažkaip keistokai rinkosi savo kelią, bet aš nenoriu nieko kritiško apie jį sakyti.
O dabar, kad ima jo vardą, spekuliuoja, tai yra nedoras elgesys. Aš manau, kad jis pats tai jiems pasakytų stiprų žodį ir pasiųstų juos ten, kur reikia“, – įsitikinęs V.Landsbergis.
Didžiulė žmonių minia trečiadienį popiet susirinko prie Signatarų namų sostinės Pilies gatvėje, kur tradiciškai iš balkono sveikinimo žodį tarė V.Landsbergis.
14 val. Signatarų namų balkone profesorius pirmą kartą pasirodė su kadencija baigusia prezidente D.Grybauskaite. Jie buvo pasitikti garsiomis ovacijomis. Žmonės plojo ir skandavo „Valio“, „Ačiū! Ačiū!“.
Tiesa, V.Landsbergio kalbos metu karts nuo karto pasigirsdavo ir protestuotojų šūksniai. Jie skandavo „Gėda! Gėda!“, „Seimą lauk!“. Tačiau kaskart pasigirdus šūksniams, susirinkusi minia juos užgoždavo dar garsesniais plojimais.
Daugiau apie Vasario 16-osios minėjimą Vilniuje ir V.Landsbergio kalbą iš Signatarų namų balkono skaitykite čia.
