Tiesa, keliama ir trečia versija – svarstoma, kad tokiu būdu D.Grybauskaitė, gerai žinodama, kaip veikia NATO, tiesiog ruošiasi būsimiems rinkimams.
Pasmerkė neveiksnumą
Buvusi šalies vadovė D.Grybauskaitė trečiadienį savo feisbuko paskyroje Vakarų valstybes, neįsitraukiančias į karą Ukrainoje, vadino V.Putino nusikaltimo bendrininkėmis.
„Bailūs Vakarai? Ar putino karo nusikaltimų bendrininkai? Pradeda atrodyti, kad taip“, – rašė D.Grybauskaitė.
„Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą. Tai mato ir putinas. Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas. Jame arba dalyvauji ir kovoji su agresoriumi, arba stovėdamas ir stebėdamas, kaip jis naikina Ukrainą ir jos žmones, tampi karo nusikaltimų bendrininku. Taip. Bendrininku.
Jei nesustabdysime putino Ukrainoje, kariauti teks vis vien, bet jau mūsų šalyse. (...) Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome?“, – klausė buvusi prezidentė.
Jau matyta strategija?
Komunikacijos specialistas Arūnas Armalis D.Grybauskaitės žinutę pirmiausiai vertina kaip komunikacinį žingsnį, žinant, kad toks jos raginimas NATO vis tiek nebus realizuotas.
„D.Grybauskaitė yra viena iš tų keliolikos politikų Lietuvoje, kurie tikrai labai gerai žino, kaip veikia NATO, kaip priiminėjami NATO sprendimai, ir ką reikštų NATO įsitraukimas“, – lrytas.lt sakė A.Armalis.
A.Armalis neatmeta, kad tokia griežta retorika D.Grybauskaitė pradeda savo rinkiminę kampaniją.
„Man tai panašu į pradėtą neskubią rinkimų kampaniją. Pirmas žingsnis – pasirodymas Signatarų namų balkonėlyje su profesoriumi Vytautu Landsbergiu. Antras žingsnis yra dabar, toks griežtas pareiškimas, kuris realiai ir yra tik griežtas pareiškimas. Jis niekuo nesiskiria nuo tų pareiškimų, kuriais reiškiamas gilus susirūpinimas“, – įsitikinęs jis.
„D.Grybauskaitės „kietumas“ atliepia lietuvių griežtų, ryžtingų sprendimų lūkestį. Manau, kad gali būti mintis pretenduoti į prezidento postą. Be abejo, tai tik spėjimas iš tirščių, bet yra tam tikrų ženklų.
Ji labai panašiai pradėjo savo rinkiminę kampaniją prieš pirmąją kadenciją, kada, būdama eurokomisare, metai prieš rinkimus, pradėjo važiuoti į Lietuvą ir griežtinti pareiškimus apie situaciją Lietuvoje ir kaip viską reikia tvarkyti.
Situacija, be abejo, visiškai kita, bet panaudota retorika gali būti naudojama iš naujo, modelis tas pats – vėl reiškiamas susirūpinimas, vėl rodoma, kad ji yra žmogus, kuris gali priimti sprendimus, kurių visuomenė dabar norėtų“, – vardijo A.Armalis.
Išsakė visų mintis?
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas įsitikinęs, kad D.Grybauskaitė šiuo metu apie rinkimus negalvoja, o tiesiog išsako tai, ko ne vienas politikas nedrįsta pasakyti.
„Manau, kad ne rinkimai jai dabar rūpi. Tiesiog mato pavojų, kad Rusijos sankcijomis neįveiksi. Tų rinkimų galime ir nesulaukti“, – lrytas.lt pabrėžė V.Dumbliauskas.
„Rusija daužo Ukrainą, o NATO šalys stovi ir žiūri, laukia, kol sudaužys Ukrainą. Paskui Moldovą ims – vėl ne NATO, leisim Moldovą taršyt, Gruziją leisim taršyti. Kai Rusija užpuls kokią nors NATO šalį, tada jau reikės įsitraukti į karą. Tai gal jau dabar duokime V.Putinui į dantis, Ukrainoje?
Vis tiek reikės kariauti su Rusija – ji jau pasakė savo žodį, liepė NATO grąžinti savo 1997 metų sienas. Ką tai reiškia? Rusija paskelbė karą NATO organizacijai, o šie kažką veblena. Kai mus puls, irgi sakysime, kad Rusija yra didžiausia branduolinė valstybė, todėl negalime jai atsikirsti? Lauksime, kol mus užims?
Jeigu paims Ukrainą, V.Putinas eis toliau – čia visiems aišku. Jis jau „nuėjo“ nuo proto ir eis iki galo. D.Grybauskaitė yra teisi – jį sustabdyti gali tik ginkluota jėga, ne sankcijos, tą patį sako mūsų karininkai“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Politologas priminė, kad D.Grybauskaitė aštriais pasisakymais Rusijos atžvilgiu garsėjo ir anksčiau.
„D.Grybauskaitė pirmoji 2014 metais pasakė, kad Rusija yra teroristinė valstybė, o koks kilo triukšmas! D.Grybauskaitė dabar laisva kalbėti – ji buvusi prezidentė, žinoma Europoje, jos žodis – svarus“, – pabrėžė jis.
V.Dumbliausko neįtikina NATO atstovų Lietuvoje paaiškinimai, kodėl Aljansas negali įsitraukti į karą Ukrainoje.
„V.Putinas nemes bombų, jis nėra savižudis. V.Putino aplinka ne tam prisivogė milijardus dolerių – jie nenorės žūti, jie nėra ideologiniai fanatikai. Jie yra vagys, o dabar bando šantažuoti. Jei Rusija numestų atominę bombą, jiems patiems būtų galas“, – įsitikinęs politologas.
Netaiko į tarptautinius vandenis
Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda lrytas.lt teigė, kad D.Grybauskaitės pareiškimo formuluotė atitinka jos retorikos tradiciją. „Ji niekada negarsėjo kaip labai diplomatiškai gebanti išdėstyti savo mintis“, – pastebėjo V.Isoda.
„Pats pasisakymo turinys yra jos nuomonė, kiekvienas į ją turi teisę. Negaliu vienareikšmiškai pasakyti, ar tikrai NATO turėtų tiesiogiai įsitraukti savo kariniu kontingentu į karą Ukrainoje.
D.Grybauskaitei atrodo, kad ši situacija niekuo nesiskiria nuo Libijos, Afganistano ar Sirijos, bet sakyčiau, kad skiriasi esmingai – ten viena iš konflikto pusių nebuvo branduolinė valstybė, didžiausia pasaulio valstybė. Karo Ukrainoje konflikto pobūdis ir kontekstas yra šiek tiek kitas, negu tų, su kuriais ji lygina“, – pabrėžė politologas.
V.Isoda teigė abejojantis, ar tokiu būdu D.Grybauskaitė ruošiasi rinkimams, tačiau jeigu tai vis dėlto tiesa, tuomet ji ruošiasi pozicijai Lietuvoje.
„Galima taip interpretuoti, bet nesakyčiau, kad pirma į galvą atėjusi mintis – jog D.Grybauskaitė tokiu būdu ruošiasi rinkimams. Jeigu taip yra, su tokiais pasisakymais ji labiau pataiko į Lietuvos vidaus auditoriją ir gali užsitarnauti „kietos rankos“ šalininkų ar radikalesnių Lietuvos rinkėjų simpatijas.
Žmogus dar pakankamai jaunas, jėgų žydėjime, dar gali tęsti politinę karjerą, bet su tokiais pareiškimais tai būtų veikiau Lietuvoje negu tarptautiniuose vandenyse.
Kad tokiais pareiškimais pretenduotų į kažkokius tarptautinius postus, pradedant Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus ar Europos Sąjungos institucijose, abejoju, nes tokių aštrių, nenugludintų kampų asmenų paprastai tarptautinės organizacijos nemėgsta – kurie pasižymi būtent tokia retorika“, – pastebėjo V.Isoda.
Propagandos rizika
A.Armalio teigimu, D.Grybauskaitei kur kas paprasčiau laikytis griežtos linijos, nes ji neturi sprendimo galios ir atsakomybės naštos, kokią šiuo metu turi vykdomoji valdžia, tad gali palaikyti tam tikrą nuotaiką, mėginti atkreipti dėmesį.
Nepaisant to, pasak A.Armalio, tokie buvusios prezidentės pareiškimai informacinio karo kontekste gali būti naudojami V.Putino propagandai – prisidėti prie Kremliaus naratyvo, esą karą Ukrainoje sukėlė NATO spaudimas Rusijai, kad NATO – V.Putino nusikaltimų bendrininkai.
„Ne kartą istorijoje matėme, kad Rusijos propaganda pakankamai neutralius mūsų politikų interviu karpo gabalais ir panaudoja savo naudai. Tai šiame D.Grybauskaitės pareiškime yra ne vienas sakinys, kurį galima panaudoti Rusijos propagandai“, – pastebėjo A.Armalis.
„NATO ne šiaip elgiasi taip, kaip elgiasi – vis dėlto gal verta pasitikėti NATO žvalgybos ir strateginėmis pajėgomis“, – įsitikinęs jis.
