Šalies kariuomenė, prie kurios prisijungė didžiulė visuomenės dalis, stulbinamai aršiai priešinasi iš visų pusių šalį atakuojančioms daug gausesnėms ir geriau ginkluotoms pajėgoms.
Rusijos puolimas stringa, kariuomenė patiria didžiulius nuostolius. Tai pagaliau patvirtino ir Maskvos valdžia, paskelbusi, kad Ukrainoje žuvo apie pusę tūkstančio rusų karių.
Tiesa, kitais duomenimis, žuvusiųjų – tūkstančiai. Be to, trūkinėja į priekį genamų pajėgų kolonų apsauga, logistika, aprūpinimas, o ukrainiečiai visa tai naikina.
D. Pancerovas: karas Ukrainoje pereina į naują fazę – bus dar daugiau žiaurumo
Iki vakar dienos tvirtai laikėsi pagrindiniai miestai Charkovas ir Kijevas Ukrainos kariuomenės ir teritorinės gynybos pajėgoms nuožmiai kaunantis dėl kiekvieno metro jų prieigose, netgi atsiimant kai kurias svarbias gyvenvietes.
Ukrainos kariuomenei net pavyko kai kuriuose ruožuose išstumti Rusijos pajėgas už sienos, o Donbase atakuojama viena pagrindinių separatistų tvirtovių Horlivka.
Ukrainos valdžios teigimu, artimiausiu metu Rusijos pajėgos visomis kryptimis bus sustabdytos, nes tiesiog nebegalės judėti pirmyn, o tai reikš esminį karo lūžį.
Taip, to negalima atmesti. Bet aplinkybių, leidžiančių teigti, kad artimiausia ateitis gali būti daug niūresnė, irgi apstu.
Pirmiausia, ar V.Putinas sustos, taip rizikuodamas nepasiekti pagrindinio tikslo – Ukrainos valdžios sunaikinimo ir valstybės teritorinio suskaldymo? Beveik neabejotina, kad ne.
Vienintelis kelias, kuriuo ims sukti režimas, – tradicinis. Žlugus operacijai, nutaikytai pirmiausia į Ukrainos kariuomenę, Rusijos pajėgos grįš prie karo metodų, taikytų Čečėnijoje ar Sirijoje.
Vis labiau į karą bus metama karo aviacija, kuri nebuvo naudojama tokia apimtimi, kaip galima. Taip pat Rusija jau pradeda vis didesniu mastu naudoti sunkiausią savo artileriją ir raketines sistemas, beatodairiškai naikindama viską.
Daugėja vaizdų, kurie jau primena Antrąjį pasaulinį karą. Civiliai, tarp jų ir vaikai, žūsta Rusijai bombarduojant miestų centrus ir gyvenamuosius rajonus.
Negana to, Rusijos pajėgos toliau mėgina slinkti pirmyn stengdamosi mirtinai blokuoti pagrindines Ukrainos karines pajėgas Donbase, kitose vietose, taip pat visus didžiuosius miestus.
Šiomis dienomis rusams pagaliau pavyko paimti vieną didesnių miestų Chersoną, o jų apsupto pusmilijoninio uostamiesčio Mariupolio likimas jau pakibo ant plauko. Vadinamuoju kiliminiu būdu bombarduojamame Mariupolyje, likusiame be šviesos, šilumos ir vandens, – tikra humanitarinė katastrofa.
Itin pavojinga padėtis vakar buvo Zaporožės srityje esančioje didžiausioje Europoje atominėje elektrinėje. Skelbiama, kad naktį į penktadienį Rusijos pajėgos ją užėmė po ilgų ir itin aršių kautynių, o elektrinės teritorijoje buvo kilęs gaisras.
Prezidentas V.Zelenskis, konstatavęs, kad visam Europos žemynui dėl to kilo net kelių Černobylių dydžio atominės katastrofos pavojus, vėl pareikalavo iš Vakarų bei NATO arba paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną, arba bent suteikti žadėtą karinių naikintuvų partiją.
Mat pastarąją vis dėlto užblokavo NATO vadovybė ir viena pagrindinių orlaivius teikti žadėjusių šalių Lenkija.
Motyvas – tokios ginkluotės teikimas jau reikštų, kad NATO tiesiogiai įsitraukia į karą. Kaip ir neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimas – juk tuomet reikėtų numušinėti Rusijos naikintuvus ir bombonešius. Tai pareiškė ir JAV prezidentas J.Bidenas.
Taigi Vakarai, nuogąstaudami dėl galimos globalios branduolinės katastrofos, kuria grasina V.Putinas, kol kas atsisakė tiesiogiai talkinti Ukrainai didesne karine jėga, nei dabar teikiama ginkluotė ar privačių asmenų – savanorių – būriai, plūstantys į frontą.
Pagrindinė kovos su Kremliumi priemonė toliau lieka sankcijos, kurių smagratį Vakarai siekia įsukti kuo labiau, stengdamiesi maksimaliai pakirsti ne vien Rusijos oligarchų ar režimo vadų gerovę, bet ir visą šalies ekonomiką apskritai.
Aišku, netolimoje ateityje tai gresia neregėta ekonomine krize ir nuosmukiu Rusijoje, o galbūt režimui tikrai pavojingais socialiniais neramumais.
Susiję straipsniai
Bet kol kas režimas, regis, valdo padėtį ir gali bent kol kas nesustoti žūtbūt siekdamas pagrindinio tikslo – galutinės pergalės kare.
Bet tokį Vakarų sąlyginį atsargumą Ukrainos žmonių tragedijos fone vis aštriau ima kritikuoti ir eiliniai piliečiai, ir buvę ar esami politikai. Jų tikinimu, branduolinės katastrofos rizika kilo vien dėl rusų bombarduotos Zaporožės atominės elektrinės, o Kremlius, susidūręs su pranašesne Vakarų karine jėga, esą vis dėlto nesiryžtų susinaikinti pats.
Vakarus dėl „bendrininkavimo“ su Kremliumi griežtai sukritikavo ir tiesiogiai stoti į karą paragino ir buvusi mūsų šalies vadovė D.Grybauskaitė.
Vieni Lietuvoje spėjo, kad taip ji pradeda Lietuvos prezidento rinkimų kampaniją, numojusi ranka į nepasiekiamą NATO vadovo postą. Kiti, tarp jų ir premjerė I.Šimonytė, sukritikavo konservatorių sąjungininkę eksprezidentę dėl neatsakingo elgesio.
Tačiau kol tokios diskusijos verda ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, pamažu aiškėja, kad Vakarai gali būti priversti bent jau rimtai svarstyti griebtis kokių nors naujų Kremliaus tramdymo priemonių ar net tiesioginės „taikdariškos“ intervencijos į šį karą, jei Rusijos armadų taip ir nesustabdys sankcijų volas ar ukrainiečių ugnis.