Politologas Vytis Jurkonis sako suprantantis Ukrainos skausmą, prašant įrodyti dalykus, kurių ES narėms karo atveju jau nebereikėtų įrodinėti, tačiau atkreipia dėmesį, kad į tokią situaciją galima pažvelgti ir pozityviai, nes prieš dešimt metų viskas būtų buvę kardinaliai kitaip.
„Tai reiškia, kad kai kurie politikai, čia turbūt kalbama apie Vengriją, yra artimi Kremliui, gal užsiima tam tikru atsikalbinėjimu. Aš suprantu, kad karo kontekste liūdna, jog tai dar reikia aiškinti, bet, kita vertus, prieš kokį dešimtmetį proporcija būtų visiškai priešinga – būtų tik kelios valstybės, kurioms nereikėtų aiškinti ir įrodinėti, o didžiajai daliai būtų reikėję.
Šiuo atveju tas pavyzdys, kad tik vienam reikia detaliai aiškinti ir pasiaiškinti, jog tai nėra kažkokia fikcija ar inscenizacija, sakyčiau, nėra tokios blogos naujienos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė V.Jurkonis.
Svarbu ne ką kalba, o ką daro
Pasak politologo, kartu tokie Vengrijos pasisakymai įpareigoja ES valstybes nares aiškiau kalbėtis su V.Orbanu ir toliau remti Ukrainą, kad ši jaustų visos Bendrijos paramą.
Be to, jis pabrėžė, kad svarbiausia yra ne tai, ką Vengrija kalba, o tai, ką ji daro, nes, nors savo pasisakymais ir kaišioja ES pagalius į ratus, šalis toliau finansiškai prisideda prie visos Bendrijos teikiamos paramos.
„Neabejotinai vis tiek Budapeštas užsiims tam tikra retorika, atsikalbinėjimu. Kartais reikia galbūt mažiau nervintis dėl to. Sprendimai bet kuriuo atveju yra svarbiau, nei retorika.
Jeigu Budapeštas norės glaistyti savo santykius su Kremliaus pareigūnais retorika, tebūnie, svarbiausia, kad būtų parama tiek ginkluote, tiek finansinė parama bėgantiems nuo karo Ukrainos pabėgėliams, taip pat ir sankcijos Kremliui. Visi šie dalykai turi būti, jie turi būti stiprinami, o tai daugiau mažiau taip ir vyksta.
Dėl vieno premjero pasisakymų, tikiuosi, nebus nurašomi visi darbai kitose ES valstybėse“, – vylėsi V.Jurkonis.
