„Dirbame tiek politiniu lygmeniu, tiek su tarnybomis, kad šį klausimą spręstume. Pastaruoju metu Rusijos piliečiai, turintys Šengeno vizas, daug gausiau kirto sieną. Ir tai yra ne tik saugumo klausimas, bet ir politinis bei moralinis klausimas.
Baltijos valstybės jau pasiekė bendrą sutarimą ir dabar gryniname tą apribojimo politiką“, – nurodė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Pasak jo, galutiniai sprendimai bus priimami nacionaliniu lygiu.
„Mes pirmiausia imsimės nacionalinių procedūrų, kurios galioja mūsų šalyse, nes Vyriausybės turi nuspręsti dėl šio klausimo. Taip pat koordinuosime dokumentus, derinsime su valdžios isntitucijomis. O remiantis sprendimais priimsime bendrą sutarimą artimiausiu metu“, – akcentavo E.Rinkevičius.
Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu akcentavo, kad Baltijos šalys ketina koordinuotai priimti sprendimus dėl taikomų išimčių.
„Manau, kad galutinis sprendimas iš Estijos pusės bus pakankamas, kad nustatytume aiškų barjerą Rusijos piliečiams, kad jie negalėtų įvažiuoti į Estiją ir bus numatytos aiškios išimtys šiam sprendimui. Mes galėsime koordinuoti šias išimtis, kad būtų išvengta spragų ties pasieniu“, – kalbėjo Estijos užsienio reikalų ministras.
Savo ruožtu G.Landsbergis pabrėžė, kad, siekiant apriboti asmenų iš Rusijos su Šengeno vizomis patekimą į Baltijos ir kitų kaimyninių valstybių teritorijas, nacionalinio lygio sprendimai gali būti pritaikyti. Vis tik, pažymėjo jis, nacionaliniai sprendimai yra efektyvūs tik tuomet, kai jie yra koordinuoti ir suderinti.
„Kitaip tariant, kai mes pritaikome tas pačias taisykles visose valstybėse, tai reiškia, kad žmogus, pabandęs įvažiuoti vienoje valstybėje, jis sulaukęs neigiamos reakcijos, neįleistas, jis negalėtų pavažiuoti du šimtus kilometrų į šiaurę ar pietus ir sėkmingai kirsti sieną. Siekiant to išvengti, bandome kaip įmanoma geriau koordinuotis“, – pastebėjo jis.
G.Landsbergis teigė, kad šį klausimą išspręsti tikimasi artimiausiu metu. „Tikiuosi, kad tai jau yra labiau dienų klausimas, savaičių galbūt“, – sakė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tiksli data, nuo kada šis apribojimai rusų turistams bus taikomi, dar nėra aiški, nes šalyse skiriasi sprendimų priėmimo būdas.
„Gali būti, kad kai kurių sprendimų priėmimo būdai skirsis, sakykime, Latvijoje ir, kaip suprantu, ir Estijoje, sprendimus yra ketinama priimti per Vyriausybės posėdį Vyriausybės pritarimu.
Vienas iš variantų, kuris yra svarstomas Lietuvoje – taisant nepaprastosios padėties įstatymą, kuris tuoj pat bus Seime“, – pažymėjo G.Landsbergis.
Šiuos ministro žodžius patvirtino trečiadienį perregistruotame Vyriausybės nutarimo projekte dėl nepaprastosios padėties pratęsimo atsiradęs siūlymas nustatyti, kad būtų „ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną“.
Kaip nurodoma projekte, į Lietuvą patekti galėtų tik Lietuvos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai. Šiuos kriterijus turėtų parengti Užsienio reikalų ministerija, suderinusi juos su kitomis regiono valstybėmis.
Primename, kad, nors įtikinti visų ES valstybių stabdyti rusų atostogas Bendrijos šalyse ir nepavyko, ES lyderiai uždegė žalią šviesą Baltijos valstybėms, Lenkijai ir Suomijai priimti atskirus sprendimus dėl Šengeno vizų išdavimo, leisiančius reikšmingai apriboti rusų turistų skaičių.
„ES, pripažindama, kad egzistuoja problema, sutinka, jog penkios valstybės turi teisę priimti nacionalinį sprendimą, įvertindamos nacionalinio saugumo rizikas, įleidžiant žmones į mūsų šalis. Kitaip tariant, kad Šengeno kodeksas numato valstybei teisę apsispręsti, ar žmogus turi teisę patekti į šalies teritoriją, į ES“, – tuomet teigė G.Landsbergis.
Ministras sprendimus regiono mastu žadėjo artimiausiu metu.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos siena Rusijos piliečių, turinčių Šengeno vizas, buvo kirsta daugiau nei 130 tūkst. kartų. G.Landsbergio žiniomis, iš viso dar vis galiojančias Šengeno vizas turi apie 12 mln. Rusijos piliečių, kurie turizmo tikslais gali atvykti į ES.
Europos Komisija (EK) antradienį nustatė naujas kliūtis keliautojams iš Rusijos, prašantiems įvažiavimo į ES vizų, ir tai dar viena baudžiamoji priemonė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
ES šalių narių ministrai praėjusią savaitę sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą.
Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.
