„Buvau A.Šleževičiaus komandoje, dirbau jo atstovu spaudai. Iš penkių pemjerų, su kuriais teko dirbti, statau jį į geriausių administratorių eilę antruoju po Algirdo Brazausko“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė V.Kavaliauskas.
A.Šleževičius premjeru tapo 1993 metų kovo 10 dieną. Postą jis perėmė iš Bronislovo Lubio, tačiau kadencijos nebaigė – pasitraukė kilus skandalui, kai buvo stabdoma Lietuvos akcinio inovacinio banko veikla.
„Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai, – rašė V.Kavaliauskas. – Į premjero postą atėjo gerai pasiruošęs: inžinierius mechanikas, mokėsi Liaudies ūkio akademijoje Maskvoje, dirbo maisto pramonės įmonėse, atgimimo metu – „Pienocentro“ pirmininku, Nepriklausomybės pradžioje – žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju. Vadovaudamas šalies ūkiui, darė ryžtingus sprendimus. Tuo metu silpniausia grandis buvo bankų sistema. Nors jam ir buvo keliama byla dėl neteisėtai priskaičiuotų padidintų palūkanų, ji niekuo nepasibaigė. Pasitraukęs iš valstybinio darbo, buvo samdomas tarptautinių kompanijų įgyvendinti didelius pramoninius projektus.“
V.Kavaliauskas pasidalino ir fotografo Pauliaus Lileikio 1994 metais užfiksuotu kadru, kuriame – A.Šleževičius, tuometinis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
