Klausimus dėl spalvingos vizitų geografijos posėdžio metu kėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Jarutis. Politikas leido suprasti, kad ne visos Seimo narių komandiruotės iš tikrųjų vyksta darbiniais tikslais.
„Gal galite visą geografiją išvardyti, nes praeitame posėdyje į Čilę išleidom, šiam posėdyje bus (...) Indija, bus Tibetas. Kolegos tarpušvenčiu ruošiasi dar toliau lėkti...“, – teigė J. Jarutis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paragino kolegas atsakingai vertinti kolegų planus ir prašymus dėl komandiruočių. Ji pažymėjo, jog megzti diplomatinius santykius su parlamentais, kurie yra ne tik Europos Sąjungoje, yra ypatingai svarbu. „Siūlau tiesiog neironizuoti dėl to, kad mūsų kolegos, tarkime, ketina važiuoti į valstybę, kuri yra didžiausia pasaulio demokratija ir nuo kurios pozicijos – kad ir Ukrainos karo atžvilgiu – taip pat nemažai kas priklauso. Aš matau tame didelę vertę. Kiekvieną kartą tikrai pasitikėkime tuo, kad tie prašymai yra pagrįsti. Tikrai diskutuokime dėl to, bet aš tikrai nematau jokios priežasties kažkaip įtarinėti, kad mūsų kolegos tarp sesijų daro kažką netinkamo“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Nors pritarė V. Čmilytės-Nielsen pastebėjimams, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis atkreipė dėmesį, kad vizitai į „politiškai jautresnes“ šalis, apmokėti iš kviečiančiųjų valstybių biudžeto, gali sukelti abejonių dėl parlamentarų skaidrumo. Todėl politikas svarsto, ar po tokių vizitų Seimo nariams nederėtų deklaruoti privačių interesų.
„Kai yra tokios komandiruotės į tokias politiškai jautresnes vietas kaip į Taivaną buvo... Dėl šitos kelionės aš nieko neturiu, bet toliau mes matome vėl į Tibetą – Tibeto sąskaita, ne Lietuvos sąskaita. Galbūt jos (komandiruotės – ELTA), reikalingos, galbūt jos būtinos. Bet, man atrodo, būtų daug skaidriau, jeigu tos kelionės būtų savo lėšomis“, – aiškino A. Mazuronis.
„Iš tokių politiškai jautrių vietų, geografijų, kur yra vizitai ne mūsų pačių sąskaita, kurie galbūt yra reikalingi, bet kai jie yra ne mūsų sąskaita, ar tikrai čia deklaruoti kažkokių interesų nereikia grįžus iš tokių vietų?“, – kėlė klausimą „darbietis“.
Tiek konservatorius Jurgis Razma, tiek Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad parlamento narių komandiruočių klausimai yra svarstomi atvirai valdybos posėdžių metu, todėl kelti klausimus dėl skaidrumo nederėtų.
Atsakydama A. Mazuroniui, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog į tokias šalis kaip Taivaną ar Tibetą vyksta glaudų bendradarbiavimą su tų valstybių politikais palaikantys parlamentarai. Tuo metu, akcentavo ji, autoritarines šalis remiantys politikai nei į Taivaną, nei į Tibetą nevyksta.
„Dar vienas svarbus argumentas, kad tiek į Taivaną, tiek į Tibetą važiuoja tie žmonės, kurie jau yra labai smarkiai įsitraukę į bendradarbiavimą su viena ar kita demokratija, ar palaiko tiesiog ryšius. Taigi, tai nėra žmonės, kuriuos gali įtikinti ar kuriuos reikia įtikinėti. Matyt tie, kurie galvoja, kad reikia su autokratijomis bendradarbiauti, nei į Taivaną, nei į Tibetą nevažiuoja“, – tvirtino liberalė. Tokia Seimo pirmininkės replika suerzino opozicijos atstovus.
„Nekorektišką pastabėlę pasakėte, kad tie, kas nevyksta į Taivaną ar į Tibetą, remia, suprask, iš karto kažkokius autokratinius režimus“, – teigė A. Mazuronis.
„Mes neremiame autokratinių režimų, jeigu keliame klausimus dėl šitų kelionių“, – kolegai antrino J. Jarutis.
Reaguodama į priekaištus, Seimo pirmininkė prašė valdybos narių neiškraipyti jos pasakytų žodžių.
„Kodėl jūs iškraipote mano žodžius? Aš sakiau, kad tie, kurie remia autokratines valstybes nevyksta į Taivaną ar Tibetą. Jūs iškraipote mano žodžius“, – teigė ji.
„Aš nesakau, kad tie, kas nevyksta – remia. Aš sakau, kad tie, kas remia – nevyksta. Tai yra didelis skirtumas“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
