Tiesa, kaip pabrėžia L.Kasčiūnas, įvairių provokacijų tikimybė visada išlieka, todėl joms yra ruošiamasi.
Gali testuoti Vakarų kantrybę?
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas K.Budrys interviu portalui delfi.lt teigė neatmetantis galimybės, kad su privačios kompanijos iškaba veikianti „Wagner“ tipo rusų karių grupuotė gali įvykdyti agresiją Lietuvos ar kitos Baltijos valstybės atžvilgiu.
„Toks scenarijus atitiktų minėtus kriterijus. Ta savarankiška politika ir nusikaltimai, kuriuos „Wagner“ vykdo Afrikoje ar Sirijoje su Rusijos politinės valdžios žinia, leidžia svarstyti jūsų minėtą scenarijų“, – kalbėjo K.Budrys.
Jis akcentavo, kad „Wagner“ ir panašių organizacijų nekontroliuojamo karinio veikimo patirtis ir veiksmų laisvė savaime yra didelis rizikos veiksnys.
„Vakarai turi priimti atskirus sprendimus dėl asmenų, priklausančių „privačiomis karinėmis kompanijomis“ vadinamiems Rusijos dariniams. Tai nėra privačios kompanijos: jos – pusiau valstybinės. Tai – nusikaltėlių organizacijos, kurių niekas neriboja“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
K.Budrys pabrėžė, kad „jos gali testuoti (Vakarų) reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas, kaip kad vyksta Afrikoje“.
Portalui lrytas.lt pasiteiravus, ar Prezidentūra turi informacijos, kad Rusija ruošiasi kokioms nors provokacijoms Baltijos valstybėse, šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis atsakė, jog K.Budrys kalbėjo apie teorinę tokio scenarijaus galimybę.
„Prezidento patarėjas K.Budrys jūsų minimame interviu gavo klausimą apie teorinę „Wagner“ tipo grupuočių provokacijos galimybę. Atsakydamas K.Budrys patvirtino tokią galimybę. Jokia konkreti informacija apie tokio pobūdžio provokacijas nebuvo turima omenyje“, – portalui lrytas.lt nurodė jis.
L.Kasčiūnas: jauskimės ramiai, bet ruoškimės
Jokios informacijos apie prieš Baltijos valstybes ar konkrečiai Lietuvą ketinamas vykdyti provokacijas neturi ir NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas. Jis taip pat pastebėjo, kad prezidento vyriausiasis patarėjas pasisakė tik apie tokių veiksmų galimybę.
„Čia daugiau buvo intelektualinis analitinis pavyzdys, o ne kažkas tokio, kas dabar yra grėsmės scenarijuose vertinama kaip tikimybę turintis veiksnys. Mes tiesiog matome, kad gali būti visokių formų (provokacijų) ir joms rengiamės tiek teoriškai, tiek praktiškai“, – portalui lrytas.lt komentavo L.Kasčiūnas.
„Jokios informacijos nebuvo, apie tai nėra jokios kalbos“, – patikino konservatorius.
Tačiau NSGK pirmininkas taip pat neatmetė, kad Rusija gali stengtis patestuoti Vakarų kantrybės ribas.
„Tikėtina, kad, jeigu kažką mums ruoštų, stengtųsi, jog nepatektų į 5-ojo NATO straipsnio labai akivaizdų lauką. Kad neva būtų argumentų sakyti, kad čia ne valdžia, o mafija, sukarinta struktūra ir panašiai“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Anot jo, Kremliaus atstovai elgiasi labai naiviai, jei mano, kad jiems kokiu nors būdu pavyktų suklaidinti Vakarų žvalgybą „ir pasakyti, kad čia ne jie, o kažkas, ko jie nekontroliuoja“.
„Bet koks veiksnys, judesys link mūsų būtų aiškiai matomas ir stebimas. Bet, aišku, bet kokiems scenarijams reikia ruoštis. Mūsų pasiruošimas turi būti atitinkamas. (...) Mes tuos algoritmus turime ir ruošiamės“, – pasakojo NSGK pirmininkas.
L.Kasčiūno teigimu, pasiruošti, kaip reaguoti į galimas provokacijas, ypač padėjo migrantų krizė, sustygavusi, kaip turėtų veikti ir sąveikauti skirtingos institucijos.
„Miegokime ramiai, bet visada turėkime galvoje, kad Ukrainoje sprendžiasi visos Europos saugumo likimas. Reikia ne tik ramiai miegoti, bet ruošti savo karinius pajėgumus, sąveiką su sąjungininkais, sąveiką tarp mūsų kariuomenės ir VRM institucijų ir pačios visuomenės pasirengimo ginkluotam pasipriešinimui.
Jauskimės ramiai, bet ruoškimės“, – paragino politikas.
D.Antanaitis: teoriškai – įmanoma, praktiškai – koks tikslas?
Karybos ekspertas Darius Antanaitis portalui lrytas.lt teigė, kad teoriškai „Wagner“ tipo grupuotės įsiveržimas į Baltijos šalis yra įmanomas, tačiau praktiškų tokio sprendimo tikslų jis teigė nematantis.
„Įsiveržti į Baltijos valstybes gali bet kas – ir paštininkas su dviračiu gali įvažiuoti į mūsų valstybę per atidarytą sieną. Tokia realybė. Tačiau teorija nuo praktikos labai skiriasi: teoriškai įmanoma, o praktiškai – koks tikslas?“ – pastebėjo D.Antanaitis.
Jis netiki, kad tokiu būdu Rusija norėtų testuoti galimą Vakarų reakciją.
„Vėlgi, ką nori pasiekti testavimo tikslu? Ką nori pasiekti įsiveldamas į paramilitaristinį konfliktą NATO valstybėje? Tai reikštų tik viena – dar greitesnį ir dar letalesnių ginklų tiekimo padidinimą Ukrainai, nes tada NATO valstybėms tai tampa jų karas.
Todėl teoriškai, manau, įmanoma, praktiškai – jokio tikslo“, – pabrėžė jis.
Primename, kad praėjusių metų pabaigoje su Kremliumi susijusi sukarinta neonacių ekstremistų grupuotė „Rusič“ paprašė savo narių ir sekėjų pateikti žvalgybinę informaciją apie pasienio ir karinę veiklą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, taip padidindama susirūpinimą, ar kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Rusijos grupuotės neplanuoja išpuolių ar provokacijų prieš NATO šalis.
Į šią informaciją tuomet iškart sureagavo Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
„Rusijos subjektai, įskaitant ir žvalgybos ir saugumo tarnybas, turi interesą nuolat ir įvairiais būdais rinkti juos dominančią informaciją apie strateginius, karinius objektus Lietuvoje, kitą politinę, ekonominę, karinę, mokslinę ir technologinę informaciją.
Raginame Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams, neįsitraukti į veiklas, nukreiptas prieš valstybės interesus ir galinčias pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – perspėjo VSD atstovai.
