Viktoras Uspaskichas dar sykį pademonstravo, ką reiškia politiko žodis, – apsisukęs ant kulno jis nutarė vėl siekti europarlamentaro mandato, į kurį ką tik buvo nusispjovęs.

Dar rudenį V.Uspaskichas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad į politikų kapinynu vadinamą Europos Parlamentą (EP) jo koja daugiau nežengs ir niekas jo apsisprendimo nepakeis.

Vis dėlto šį pirmadienį politikos padangėje driokstelėjo žinia, kad buvęs Darbo partijos vedlys europarlamentaro mandato sieks dar kartą. Nuspręsta, kad 64 metų politikas bus „darbiečių“ vėliavnešys.

„Lietuvos ryto“ pakalbintas V.Uspaskichas ankstesnių savo žodžių nesigynė, bet esą pasikeitė aplinkybės. Be to, politikas priminė, kad žodžio nesilaiko ir kiti: „Premjerė Ingrida Šimonytė irgi žadėjo trauktis iš posto, bet pakeitė nuomonę. Ir ką? Nieko neatsitiko.“

[[ge:lrytas:lrytas:30181714]]

Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis tikino, kad V.Uspaskichas kandidatuoti nesiveržė ir tai esą yra jo, kaip partijos vadovo, nuopelnas.

Vis dėlto V.Uspaskicho kūlvirstis greitai apaugo įvairiais gandais – mažai kas abejoja, kad Darbo partijos gelbėtoją reikėjo įtikinėti, esą sugrįžti greičiausiai nusprendė jis pats arba gavo komandą iš Rytų.

Kas iš tiesų privertė V.Uspaskichą staiga pakeisti ypač kategorišką nuostatą dėl EP, kuriame politikas daugiau nematė savo ateities ir dar rudenį garsiai dėliojo planus, kaip pagaliau galės pagyventi dėl savęs?

[[ge:lrytas:lrytas:30187411]][[ge:lrytas:lrytas:30220353]]

Norėjo pagyventi dėl savęs

Pernai rudenį „Lietuvos ryto“ kalbintas politikas neabejojo, kad vasaros pradžioje vyksiančiuose EP rinkimuose būtų perrinktas, bet įtikinėjo, jog daugiau jis ten nekandidatuos.

Europarlamentaras tikino, kad tai galutinis jo sprendimas, kurį priimti esą buvo lengva: „Užtenka. Kiekgi galima tarnauti visiems kitiems, reikia kažkiek pagyventi ir dėl savęs.

Iš visos pagarbos savo kolegoms vis dėlto reikia pasakyti tiesą, kad darbas Briuselyje geras tiems, kurie neturi finansinio užnugario. O tokiems žmonėms kaip aš ten beveik nėra ką veikti.“

Todėl dabar politikos užkulisiuose imta svarstyti, kad pakeisti buvusią nuomonę turtingą V.Uspaskichą esą galėjo priversti gerokai pašliję Darbo partijos reikalai, ypač finansiniai.

Šiai politinės korupcijos byloje nuteistai partijai teko sumokėti solidžią 300 tūkst. eurų baudą. A.Mazuronis neslėpė, kad tai didžiulis smūgis partijai.

Neatmestina, kad basa likusi Darbo partija vėl buvo priversta atsigręžti į turtingą gelbėtoją, kuris gali pats finansuoti savo rinkimų kampaniją, taip pat pritraukti daugiau balsų nei kiti partijos nariai.

Tiesiog pasikeitė situacija?

Aiškindamas savo pasikeitusią poziciją V.Uspaskichas pripažino, kad jo įsteigta partija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Be to, jaunam partijos vadovui esą reikia pagalbos.

Pasak V.Uspaskicho, jos paprašė pats A.Mazuronis.

Bet europarlamentaras tikino, kad ir pats būtų ją pasiūlęs matydamas, kokia yra situacija: „Jis perspektyvus ir gabus, bet po visų tų neteisingų teismų jam dabar nelengva.

A.Mazuronis paprašė manęs dar neišeiti iš aktyvios politikos, taip ir atsirado tas sprendimas.“

Tiesa, V.Uspaskichas šyptelėjo, kad A.Mazuronis jį šiek tiek prigavo: „Aš manau, kad jis turi kandidatuoti į prezidentus.

Kai jam tai pasakiau, A.Mazuronis pasakė „gerai“, tačiau tada man teks vesti sąrašą.“

Europarlamentaro teigimu, po teismo nuosprendžio Vytautui Gapšiui bei partijai tarp „darbiečių“ kilo šiokia tokia sumaištis, todėl dabar partijai reikia palaikymo ir susitelkimo.

Kita vertus, anot buvusio „darbiečių“ vedlio, jo sprendimas nėra kažkuo ypatingas – esą kai keičiasi situacija, gali keistis ir žmogaus nuomonė.

V.Uspaskichas nemano, kad dėl atlikto viražo sulauks kritikos ar rinkėjų bausmės: „Neatsistatydinusi I.Šimonytė nesulaukė kritikos nei iš žiniasklaidos, nei iš savų.

Ji toliau laikoma viena geriausių kandidačių į premjerus. Kodėl mano atveju turėtų būti kitaip?

Mano rinkėjai kaip tik nori, kad aš dalyvaučiau EP rinkimuose, man tai neturėtų pakenkti.

Mane kritikuos nebent socialkonservatoriai (socialdemokratai ir konservatoriai. – Red.), kurie tik viešai špilkuojasi, o Seimo koridoriuose bučiuojasi.“

[[ge:lrytas:lrytas:30258328]]

Kalbas, kad tai padarė esą sulaukęs komandos iš Maskvos, politikas vadino nesąmone: „Kas taip kalba, tegul savo užpakalį gerai išplauna. V.Uspaskichas nebuvo nei kagėbistas, nei komunistas, nei komjaunuolis. Mano biografija švariausia tarp visų politikų – ir buvusių, ir esamų. Todėl ne jiems mane kritikuoti.“

Siekia didžiausios naudos

Panašią versiją dėl V.Uspaskicho grįžimo dėstė ir A.Mazuronis, kurį partija iškėlė kandidatu į prezidentus. Politikas teigia, kad šiuose rinkimuose jis sutiko dalyvauti tik su sąlyga, jog buvęs partijos lyderis padės.

Vis dėlto A.Mazuronis nesutiko, kad V.Uspaskichas savo pavyzdžiu dar kartą parodė, jog politiko žodis nieko nereiškia: „Jis parodė, kad nėra abejingas partijai, kurią pats sukūrė, ir supranta, su kokiomis nepaprastomis aplinkybėmis jai tenka susidurti.

Po nelemtos praėjusių metų pabaigos partijai reikia sutelkti maksimalias pajėgas – politinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima kuo sėkmingiau dalyvauti visuose trejuose rinkimuose.“

A.Mazuronis tikino, jog bendražygiams buvo iškėlęs sąlygą, kad prezidento rinkimuose dalyvaus tik tuo atveju, jeigu V.Uspaskichas kandidatuos į Europos Parlamentą.

„Tai ne jo, o mano viražai. Aš kėliau tokią sąlygą ir jį įkalbinėjau. Būtent aš raginau suvienyti jėgas ir pamiršti nesutarimus, kurie mus kartais skiria. Partijos interesai tiek man, tiek jam yra aukščiau už viską.

Ir aš džiaugiuosi, kad man pavyko jį prikalbinti pakeisti nuomonę. Jis ne pirmą dieną politikoje ir, aišku, puikiai suprato, kaip viešumoje gali atrodyti toks jo nuomonės svyravimas“, – „Lietuvos rytui“ dėstė A.Mazuronis.

Rinkimai – kaip laidotuvės

Ar dar vienas bandymas šauktis nuo politikos atsiriboti jau bandžiusio V.Uspaskicho pagalbos nereiškia, kad verslininko įsteigtoje partijoje kyla sumaištis dėl būsimų rinkimų rezultatų? A.Mazuronis aiškino, kad taip nėra, o liūdnos prognozės, kad jo vadovaujama partija gali neperžengti 5 proc. barjero, esą jau girdimos daugybę metų.

Be to, pasitelkdami populiarų politiką „darbiečiai“ esą elgiasi kaip ir kitos partijos. A.Mazuronis kaip pavyzdį nurodė socialdemokratus ir jų lyderę Viliją Blinkevičiūtę: „Vienintelis jos tikslas yra Europos Parlamentas. Nepaisant to, socialdemokratai ją visur bando tampyti ir eksponuoti. Pas juos irgi desperacija.“

V.Uspaskichas irgi aiškino, jog konkurentai per anksti laidoja „darbiečius“, – esą ne ką geriau sekasi ir kitoms partijoms, kurios, beje, suinteresuotos, kad į EP rinkimus ateitų kuo mažiau rinkėjų.

„Kitoms partijoms nuo to tiktai geriau. Rinkimų laikotarpis joms – kaip laidojimo procedūra, „blyn“.

Rinkimai turėtų būti kaip šventė, bet pas mus Lietuvoje jie yra kaip laidotuvės. Mūsų partija irgi buvo laidojama daug kartų, bet laidotuvės taip ir neįvyko“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad jo pavardę „darbiečiai“ galės įrašyti ir į kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose.

Kas slypi už staigaus V. Uspaskicho kūlversčio: aiškėja susitarimo detalės