Iš pareigų trauktis nusprendusio ministro teigimu, šis nurodymas buvo susijęs su vienuoliktokų tarpinių patikrinimų vertinimo skale. Trečiadienio rytą į šiuos teiginius feisbuke sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji tvirtina nesuprantanti, koks jos prašymas galėjo taip paveikti ministrą ir padėkojo jam už darbą.
„Visaip su ta įtampa politikoje būna. Būna, kad ir krūminius dantis apsemia. Būna, kad visas pasaulis atrodo neteisingas, ypač kai tau tikrai nuoširdžiai rūpi tai, ką darai, ir palaikančių balsas paprastai būna tylus, o kritikų – narūralu – labai girdisi. Būna, kad nusivili kolegomis, bendražygiais ar vadovais.
Kiekvienas pats sprendžia, kas kam yra paskutinis lašas ir kokius pasirinkimus daryti. Visgi, kol vakarykštis lašas netapo gandais apaugusia kūdra, paminėsiu keletą svarbių dalykų.
Tarpiniai atsiskaitymai yra gera mintis ir iššūkis yra ne jie, o užduočių kokybė ir proceso organizavimas. Žinojom, kad nebus idealu, todėl iškart sutarėm, kad visi norintys galės perlaikyti, dar tada, kai nežinojom, kokios užduotys bus apskritai.
Atskiruose atsiskaitymuose teko perskaičiuoti vertinimus dėl užduočių nekorektiškumo. Tokiu būdu tarsi išsprendėme neteiingumą tų vaikų, kuriuos tik spėjam galėjus išspręsti tas užduotis, jeigu jos būtų korektiškai suformuluotos, atžvilgiu. Bet buvo vaikų, kurie net tokias – programoje nebuvusias, nekorektiškas – užduotis sugebėjo išspręsti. Ir balų pridėjimas gavusiems mažiau sukuria neteisingumą jau šių vaikų atžvilgiu.
Kadangi gavau tokių mokinių kreipimąsi, o ir pati po komisijų pervertinimo apie tai daug galvojau, natūralu, kad paprašiau savo patarėjos pasiūlyti ŠMSM pagalvoti, ką šiuo atveju įmanoma padaryti, kad neteisingumo ištaisymas vienur, nereikštų neteisingumo jausmo kitur.
Nelabai aišku, kokiu būdu toks prašymas galėjo tiek įskaudinti ministrą, kad jis nutarė nebetęsti darbo ir neužbaigti tų dalykų, dėl kurių buvome sutarę – kuo sklandesnė tarpinių atsiskaitymų proceso baigmė ir pamokos kitiems metams, pasirengimas VBE sesijai, trūkstama medžiaga programoms, NŠA veikla, kuriems sutarėme, kad reiktų pagalbos ir iš išorės, nes ministras pats jos paprašė.
Mano kolegos žino, kad net tos problemos, kurios atrodo nedidelės bendram problemų katile, mėgsta būti sprendžiamos. Nebūtinai jos išsprendžiamos, nebūtinai šimtu procentų, nebūtinai tuoj pat, nebūtinai aš žinau gerą (ar kokį nors) būdą problemą spręsti. Bet tai nereiškia, kad aš neturiu teisės ministro prašyti dėmesio problemai, kokia maža ji jam beatrodytų. Kaip ir nereiškia, kad kokie nors sprendimai siūlomi, kaip sakyta, be diskusijų (vien toje žinutėje, kurią ministras perskaitė kaip nuosprendį daryti kažką, buvo bent trys skirtingi variantai, kaip problemą galima būtų bandyti spręsti ).
Tad apgailestauju, kad gana natūralus prašymas atkreipti dėmesį į problemą, kurią sukūrme bandydami spręsti kitą, sukėlė tokią stiprią reakciją. Kaip jau esu sakius, teisę į emociją pripažįstu, bet tuomet faktai turi būti, kaip sako klasikai, ant stalo. Tam, kad kiti žmonės nebūtų kaltinami nelabai būtais dalykais ar jiems inkriminuojamos jų neturimos galios.
Ir nepaisant tokios netikėtos atomazgos, dėkoju ministrui Gintautui už tai, ką pavyko per šiuos beveik metus nuveikti ir išspręsti“, – feisbuke rašė Lietuvos premjerė.
